2015-06-03 13:06
nereikia beržo grybo painioti su kempine:Juodasis beržo grybas – bot. įžulnusis skylenis (lot. Inonotus obliquus Pilat) – liaud.: juodgrybis, juodoji rupūžė, čaga, skilčius, pauplys, juodgumbis, krabaras. Dažniausiai auga ant senų beržų kamienų, pažeistose vietose (nulaužtų šakelių, saulės nudegintose vietose, įtrūkimuose). Tai 30-40 cm skersmens, 10-15 cm storio, gumbo pavidalo, netaisyklingos formos parazitinis grybas. Jo paviršius grublėtas, suskeldėjęs, juodas, vidus tamsiai rudas su gelsvomis gyslelėmis. Jame daug sukaupta veikliųjų medžiagų: chromogenų, ląstelienos, steroidinių junginių, silicio oksido, geležies, aliuminio, kalcio, magnio, natrio, kalio, cinko, vario, magnio.
Beržo grybą geriausia rinkti žiemą ir pavasarį, kai jis turi daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų. Žaliavai netinkami ant kitų medžių (alksnių, uosių ar kt. lapuočių) augantys juogrybiai. Juodgrybio negalima painioti su kitu dažnai ant beržo augančiu grybu – pintimi (kempine). Pintis yra kanopėlės formos, aksominiu paviršiumi ir neturi jokių gydančiųjų savybių. Susmulkintas ir išdžiovintas (iki 50 °C temperatūroje) juodgrybis gali būti vartojamas prieš piktybinius auglius (vėžį), gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Tuo tikslu gali būti ruošiami ir vartojami nuovira
