2015-06-07 11:06
Per daug pykčio vien dėl to, jog kitų mintys netelpa prie savų pripratusioje galvoje. Taip, operuotis ar ne, sprendžiame mes patys. O ar tai gerai? Gal visgi daktarai turėtų mums viską sudėlioti taip, jog mes galėtume priimti vienintelį ir teisingą sprendimą? Deja, jei neturi gerų pažįstamų daktarų, nugali kažkieno interesai ir standartinės gydymo schemos. Jos retai kada sutampa su tuo teisingu sprendimu.
Man pasisekė – turiu gerų pažįstamų daktarų, ir ne vieną. Tačiau net pažįstami daktarai man kalbėjo skirtingus dalykus. Patikėjau tuo, kuris į problemą žiūri ligonio akimis, nes pats turi išvaržą. Jis man ūkiškai sudėliojo štai ką:
1. išvaržai pasireiškus, ypač pirmą kartą, reikia 80-90 dienų, kad suprasti, ar tai tik chirurginiu būdu išsprendžiama problema
2. per tas 80-90 dienų galima net ir nieko neveikti, jei veikimu neskaitysime uždegimo slopinimą, vitamino B ir kraujagysles plečiančių vaistų vartojimą
3. bet kadangi už stuburo palaikymą 50% atsakingi raumenys, galima į tą laiką (ir vėliau, aišku) su jais ir „pažaisti“, kad nuimti paskutinę abejonę, jog niekas nepadėjo, todėl peilis yra vienintelis problemos sprendimas
4. bet kuriuo atveju (be peilio ar su) stuburą teks palaikyti raumenimis, nes atkritimai ir operacijos kartosis, kartosis, kartosis, etc.
Tai susakęs daktaras po peiliu nesigula, nes mano, jog ir raumenų dėka dar pratrauks ir ne trumpai. Stuburus jis operuoja jau 30 metų, tad, matyt, žino tikrąją peilio naudą ir žalą.