2015-08-15 18:08
Nebegaliu.Suprantu Tave.Ne iš Tavo žodžių,bet iš savo gyvenimo patirties.Lengviau kitam patarti,negu pačiam pasielgti,kitaip situacija atrodo iš šalies.Vienok pirma noriu tau pritarti,kad alkoholizmas tikrai yra nepagydoma liga.Išgyti gali tik pats ligonis savo noru,didelia valia ir pastangomis.Juolab negalime tai padaryti mes-jų artimieji,mes galime tik mokytis gyventi šalia jų arba be jų.Šitas pasirinkimas yra ypač sunkus,tačiau čia jau turime nuspręsti mes pačios,už mus to nepadarys niekas.Perdaug žiauru būtų Tau tokiuose metuose paskirti gyvenimą žmogui,kuris to niekada nepriims,kaip meilės ir pasiaukojimo,o laikys tai,kaip privalumą sau ir Tavo nesugebėjimą išgyventi be jo.Galėčiau patarti girtam jam nesakyti nieko,nepriekaištauti,nepataikauti,o pakalbėti kai bus visiškai blaivas ir pasakyti jam tokius žodžius;Aš tave pamilau ir myliu tokį,koks tu esi dabar-mylintį,švelnų,rūpestingą ir atsakingą už mūsų bendrą gyvenimą.Tokį tik ir pažadėjau mylėti ir niekada nepalikti,tačiau tu mane palieki pats ir darai tai savo noru.O tam smurtautojui,girtuokliui,žmogui,kuris negerbia nei manęs,nei savęs,kuris visus gražiausius jausmus skamdina alkoholio stiklinės dugne,aš nežadėjau nieko.Ir jei palieki mane tu-tas pirmasis,aš lieku viena,nes neprivalau gyventi su man svetimu,neblaiviu ir atšiauriu žmogumi,kuriam aš nežadėjau nieko.Be to būtinai nueik pas psichoterepeutą,jie dabar turi tokių gerų vaistų,kurie tikrai padės tau apsiraminti ir pamatyti realybę ramiai ir su pasitikėjimu.O jei sakai,kad sunku jį palikti,tai įtikink save,kad tave paliko jis,o juk taip ir yra iš tikrųjų.Linkiu tau stiprybės apsispręsti,stiprybės išsitiesti,pajusti savo vertę,o ne kaltę,stiprybės tau ištverti pereinamąjį laikotarpį iš tamsos ir baimės...Ptikėk tu verta laimės ir pats laikas jos paieškoti.
