depresijos gydymas

[Dina]

Roberta, man irgi būna, pabundu ne iš tos kojos, pikta kaip širšė, tai tada ypač gerai stadione prasilėkti, man tas bėgimas neteikia jokio malonumo, nes aš toli gražu nelekiu kaip ant sparnų, man sunku bėgti, bet prisiverčiu apšutiniti nors tris ratukus, mintys laisvai teka, ko pykstu, kas yra, na pradedu galvoti, jei yra priežastis - kaip ją išsręsti. Po bėgimo po dušu šiltu pakaitom su drungnu, paskui žalios arbatėlės su medum, ir tampi daug žvalesnė, atsiranda noras veikti - patikėk ir pabandyk. Neturi stadiono šalia, bėk apie kelis namus, kad bendrai išeitų iki 1km, ristele, tiek nubėgsi suprakaituosi, pavargsi, gal ir keiksies panosej, bet paskui nesigailėsi.

[Roberta]

Bet, Dina, jūs kažkaip turėjote energijos eit sportuoti, į gamtą. Aš irgi tai bandau, bet tik tada, kai esu geresnės savijautos, o kai blogai-panikuoju, save graužiu, kaltinu, teisinu, nėra jokių norų, o suprantu, kad rdquo;viską turiurdquo;, kad galėčiau būti rdquo;kaip visirdquo;. Dažniausiai mąstau -kokia prasmė gyventi, dėl ko žmonės gyvena, kur yra laimė, dėl ko mes čia visi ir .t. t . Kai matau kitų liūdesį ir skausmą, galvoju-tikrai viskas yra beprasmiška, jei taip blogai, tada man dar blogiau. Nežinau-gerti ar ne vaistus, ką daryti konkrečiai, kad būtų geriau, kad nesikankinčiau tom savo mintim ir jausmais, kurie dažniausiai sujaukti, sumalti.Dina, ir aš esu girdėjusi, kad xanax yra blogai, kad ilgėliau pavartojus sukelia nerimą, kad prie jų priprantama. Guru, ačiū už paguodą, gal ir negeri tie vaistai, nežinau. Kartais noriu viską mesti, kartais noriu juos vartoti, kartais noriu susitaikyti su ta savo depresija ir žiūriu į ją atlaidžiai, vadinu savo mokytoja gyvenimo, o kartais labai lykstu ant jos, noriu ją prismaugti, kad mane vis kankina. Jau, atrodo, neblogai, jau kabinuos ir vėl kai duos ir vėl esu bejėgė, vėl tik liūdesys ir nereikalingumo, vientavės jausmai ir baimė. Bijau prarasti tai, ką dar turiu.Kam darbe reikia žmogaus, kuris dirba per sukastus dantis, kam šeimoje reikia mamos, kuri vaikšto tyli arba pikta, kam vyrui liūdna žmona. Dažnai norisi tik prisigerti ir užsimiršti.Bet paskui dar blogiau pasidaro:(Jei gelbsti, tai tik tas REIKIA, eini, darai, nes bijai. Bijai-dar labiau liūdna ir jauties kaip stiklainyje gyventum.Lyg kažkokia našta ant nugaros, kurios negaliu panešti.Žinoma, primausia mąstau-kur aš klydau, kur klystu, kur mano nuodėmės.

[Dina]

man depresija prasidejo pries keleta metu, kai vienas po kito uzvirto baisus isbandymai artimuju mirtys, finansai ir kita, net buvo diziulis noras nusizudyti, stai tada patekau pas gydytoja ir diagnoze - depresija. Vartojau vaistus ir tuo paciu kabinausi i gyvenima, daug dirbau, pradejau sportuoti, jau po poros metu jauciausi neblogai. Blogiausia buvo pripratimas prie tabletes, na niekaip negalejau nutraukti visiskai, gydytoja sake, tai jau kudikio doze, ji neturi jokios itakos, bet man tas procesas - tokia tai valanda isgerti kad ir mazyti gab.tabletes buvo butinas, nes kitaip prasidedavo nerimas, net panika, drebulys. Atsipratinau, kai pabandziau tuo metu, kai jau atejo laikas isgerti tablete, buti tokioj vietoj, kur uzsimirsti, pvz.sporto salej ar gamtoj, visa laika buvau kaz kuo uzsiemus, kaip pakaitala nusipirkau valerijono tableciu, jei jau pradedavo rdquo;grauztirdquo;, tai pora valerijono tableciu, nakciai melisos arbatos na ir jauciuosi puikiai! Tas vaistas prie kurio buvau pripratusi vadinasi XANAX. Jo tikrai negalima tiek ilgai vartoti, mano gydytoja tikrai nekokia, kad man tiek ilgai leido ji gerti, as dekinga tis sau ir artimiesiems.

[Vienas]

atmerki akis,eini i tualeta,pasisioji,pripili arbatinuka vandens,pastatai ant ugnies...
Geri arbata,ziuri pro langa i ta pacia vasara...
Paskui vel ...
)

[violla]

Laba, visiems. Skaiciau jusu visus vakarinius - naktinius minciu atspindzius. Faina jusu - musu grupe. O as vakar anksti uzgesinau sviesas, nes nenorejau matyti kokios spalvos mintys..

[Roberta]

Jūs teisus, bet tame ir bėda, kad depresija tarsi ir sulaužo tą stuburą, ir stovi toks bejėgis palaužtas, išsekęs, be jėgų ir jauties kaltas, kad toks, kad negali.Ir pasiūlymas eiti dirbti į ligonines tik dar labiau gniuždo, nes suvoki-va, kokių esama tvirtų žmonių, o tu tik drebančių rankų, kojų ir dvasios, o pasaulis toks negailestingas, jei taip kankina tuos žmones tose ligoninėse ir dar labiau traukies į save ir bijai.

[a]

@---rdquo;---,--- labas rytelis :)

[Dina]

noreciau pasigirti, o as pagijau nuo depresijos:) Jau trys menesiai nebegeriu jokiu vaistu, po triju metu maratono. Visada rankineje turiu vaistuku del viso pikto, kartais kai pajuntu itampa ar nerima su dirglumu, isgeriu puse tableteles, bet tai buna pora kartu savaiteje. O galvojau dar pries pusmeti, kad jau niekada niekada nebegalesiu be vaistu. Taigi pagydoma depresija. Taip kad nereikia nusiminti, tai visiskai imanoma, na apie sunkias formas nekalbu, apie tai nesuprantu.

[Roberta]

One, jūsų mintys man dabar ypaš reikalingos, tik nepabėkit, prašau. Ir sveiko mintys.Nes jaučiu, kad tai mane veda aukštyn, palaiko. Teisingai ir guru parašė. Atsikėliau ryte ir galvoju-na, kas kas kas gi padėtų man nebūti mirusiai, kas ..galvojau ir apie savo egoizmą-kruopščiai apsvarstau, kur lenda tik egoizmas, stengiuos jį sugauti ir kelią jam pastoti, nes tai didelis nuodas. Bet yra guru teisybės, kad dažnai sergančius depresija kaltina tik savim rūpinimusi, kad va eitų prižiūrėti ligonių ir t. t. nežinau, kai būnu stipresnė, tikrai pagalvoju, kad gal mano liga tėra ištižimas, ima graužti kaltės jausmas.Ko aš bijau-tai to jausmo, kad esu kažkam našta.savo bloga nuotaika, o jei visai pasiduosiu, neteksiu darbo ir t. t. galiu tapti visai priklausoma nuo kitų.Tai labai verčia įsitempti, bijoti. Bet tai verčia dar ir kovoti už gyvenimą, ieškoti būdų , kaip pasveikti, tapti pilnaverte. Esu įsitempus, bijau. O tai dar blogina ligą, nes prarandu lyg per tą baimę paskutinius likučius tikėjimo laime. Gerai rašo One, kad pernelyg pradedi bijoti-pablogėjimo ir jau imi save sekti, sekti, kontroliuoti, pasidaro toks uždaras ratas, pilnas baimės. Teisingai One sako, kad reiktų lyg kažkokio reabilitacijos laiko, kad kas leistų sustiprėti, atsigauti, pagyventi kiek ir lengvinančiomis palinkybėmis, kad įgaučiau jėgų, o tada...aš noriu būti reikalinga kitiems, noriu nebūti niekam našta, noriu gyventi pilnai, visa jėga, o ne drebančiom kojom ir širdimi. Mano svajonė-kada nors, kai aš būsiu sveika, stipri, būsiu radusi išėijimą-padėti ir kitiems, tiems kurie depresijoje. Kokia aš būčiau laiminga!nes až žinosiu, ką tai reiškia ir būsiu atradusi, įšėjusi, tai tikrai žinosiu, kaip kitam padėti. Vyliuos, kad taip ir bus! Tod4l esu dabar d4kinga visiem, kas tik man ką pataria, net jei tai ir kritika, pabarimas, nes kas iš to , jei mes čia verksim, reikia SRĘSTI, DARYTI, JUDĖTI PIRMYN. tad ačiū visiem-už tai, kad apie tai kalbam.

[one]

Dar sis-tas.Parasiau budus,kurie man padejo issikapanoti is depresijos.Niekas nieko nebruko ir neverte jusu keisti savaji kelia i isgijima.Tai asmeninis pasirinkimas.Ant nieko nepykstu,nes ant ligoniu nepykstama.Tai tiek,linkiu pasveikt..