2015-08-29 03:08
Aš tai dažnai išgeriu dar kokio alkoholio, kad nuimčiau tą įtampą, nerimą, tada užmiegu ir tiek.Bet tai labai pavojinga-depresija, vaistai ir alkoholis.O man dar vaikus užauginti. Jaučiu, prarasiu darbą per tą depresiją, vyrą, nebegalėsiu mąstyti, o darbas tai mano protinis, atsakingas.O jei dar įsitaisyčiau alkoholizmą:(Tai ryt važiuoju pas psichoterapeutę.Esu jau tris bandžius psichologus, nepadėjo niekuo. Jaučiu, kaip nuo baimės ir ieškojimų išeities aš jau pervarginau protą.Nežinau, kuo tai gali man baigtis-gal šiukšlynas laukia. Kiek tas vyras gali klausyti-nenoriu, tingiu, neisiu, nedarysiu, negaliu. Vaikai mato tik liūdną, bendradarbiai irgi-tokia slapukė aš, nenoriu bendrauti, man neįdomu, skaityti romanų jau negaliu, nes nesukaupiu dėmesio ir man neįdomu. Pasiėmiau Šveiko nuotykius, sakau, gal linksma bus, bet perskaičius kelis psl., neidomu. Va, rašau ir galvoju-reikia nosinės ar ne žodyje idomu.Visai aš nublūdau:( telefone užsidegė švieselė-kruptelėjau išsigandus. Taip reiktų gerų ilgų atostogų, bet kad negaliu išeit.Tarsi norėčiau nusimesti naštą nuo pečių, nes net fiziškai pečius skauda, bet negaliu:( kur rast tą protą užuovėją.Ar mano tokios mintys ir neturėjimas valios sukelia tą depresiją, ar ji tokias mintis-nežinau. Kaip ir nežinau-ar tie vaistai man geriau ką duoda, manau, kad nieko gero, nes juk jau tiek išbandyta, o aš štai tokia-sugniužusi, tarsi stuburas perlūžęs, nėra valios gyventi ir nesugalvoju nieko džiugaus.