2015-01-26 14:01
Aš vakar 6 valandas atbuvau seminare, grįžau išsunkta. Grįžus perskaičiau visą, aišku, forumą, bet nusprendžiau patylėti, kadangi gal ir taip daug rašinėju, dar žmonės pagalvos, kad neturiu ką veikti ... Aš paprasčiausia, negaliu nieko neatsakyti, kai žmogus kreipias į mane. Kad ir nesikreipia,rašau, jeigu ką nors žinau. Nors, aš pati, dažnai negaunu atgalinės žinutės ar komentaro. Tai mane pristabdė
Šiaip aš esu rdquo;atvirų kortųrdquo; šalininkė ir manau, kad tai yra teisinga, kitaip dalyvavimas forume praranda prasmę-jis pasmerktas tiesiog apmirti. Man rodos, kad mūsų forumas kol kas stiprus(po IS forumo). Kokia jo ateitis toliau-priklausys nuo mūsų. Matau, kad guru čia daug padirbėjo, kuriant jo pradžią.
Mano pastebėjimas forumiečiams būtų toks: be dalykinių pasikalbėjimų, patarimų ar tiesiog konsultacijų-įneškime nors lašelį žaismingumo, jumoro -bus kiek linksmiau, labiau atsipalaiduosime. Nebūkim persitempusios stygos -rizikuojame nulūžti. Jeigu kurią dieną kam nors blogai, išsisakykim. Visi turime reaguoti,nes žinom, ką tuo atveju daryti -esam patys su patirtim , vienokia ar kitokia. Eikime kasdien, kaip grupę. Jei reikia -išsiverkim, pasitarkim. Reaguokim. Atsiliepkime -jei kreipias. Būkime tiesiog komanda. Nebijokim pajuokauti, pasijuokti - įtampa sumažės. Įneškime daugiau vilties spalvos.
Čia mano pamąstymai. Tokie.