2015-02-27 13:02
Aš lankau psichologę jau pusmetis, na, per porą savaičių kartas ar per mėnesį kartas.Porą kartų yra buvę labai blogai, tai parašiau jai žinutę. Porą kartų atsakė, taip sausai. vakar labai prastai jaučiaus, vėl parašiau jai-ar aš beviltiška, o gal dar yra vilčių, aš stengsiuos ir t. t. Ji atsakė, kad nerašinėčiau, nes yra paskirta valanda terapinė ir ten reikia kalbėtis. Bet juk dažnai būna, kai ta valanda, tai man nebūna taip blogai, o palaikymo prireikia bet kada kitą kartą. Žinoma, gal rewiktų skambintis į kokią budinčia liniją psichoterapinę, bet juk mano psichologė žino apie mane daug, tai užtektų tik poros sakinių nuraminti. Juk jai jau išreikštas pasitikėjimas...Dar apibarė, kad aš atseit norinti išskirtinio dėmesio, ne taip , kaip kiti. Ach,, nuėjau ir išgėriau du butelius vyno iš karto. Daugiau pas ją nevažžiuosiu. Suprantu, kad jai tai nepriklauso, bet juk ne kasdien rašiau, o tik kritiniu atveju.Na, ji moka save saugot, kas būtų gi, jei skirtų širdį-greit jos neliktų,ji protinga, žinoma, bet...Et, kol las bandysiu pati kapanotis be tų psichologų, kapsto kapsto po praeitį, tik suerzina, o ką daryti, kad dabar būtų lengviau pragyventi dieną....nagrinėti, ar mylėjo mama ir pan.na, kas iš to realiai. man ir tapo blogiau po tų kapstymusi...taip jau yra buvę kelis kartus per pokalabius.Kažkaip, žinokit, ir baugu tie psichoterapiniai scensai.Žinoma, reik atrasti savo žmogų, tik tau tinkantį.
