2015-03-07 14:03
Ko bijai savo šešėlio? Pasivadini vis kitaip jau ne pirmą kartą. Tavo braižas-kaip ant delno.
Ir neieškok tu čia tų šaknų,nerasi. Tavo tipui nieko iš čia esančių pritaikyti negalima. Seniai jau tu čia sproginėji,tik vis kitu vardu.Atkričio nebijok,nes tavo ligos slenkstis-pats aukščiausias. Pirma pasveikti reikia,pradėt gyventi be isterijos ir pykčio ir tik tada pradėt bijoti atkričio. Čia kaip iš vežėčių: pirma iškristi reikia,kad galėtumei pradėt vėl įsiropšti. Nesuvaidink kartais ir rdquo;mandagiosrdquo;, tau tai net nelimpa. Aš,matau tavo akis: po jomis-varnos pėdų ženklai... Ir neplonink retsykiais savo liežuvio,nes tada jau būni išsiprievartavusi pati save,per dantis sukąstus.
Tai taip akivaizdu. Ar žinai ,kad viskas bumerangu grįžta, ir dar tris kartus...Netiki tu nei į dievą,nei į velnią. Esi kažkoks besielis padaras ir nieko švento tau nėra.Tu tiesiog su malonumu,pasgardžiuodama iškošei pro dantis: rdquo;cha, cha, depresuotiems nepavydžiu.rdquo;
Su savo cha cha-spovei į kitus,bet pataikei atgal į save... Nusivalyk-bjauru žiūrėti...