Kaip ismokti myleti save

[Virginija]

Myleti savęs neišmoksi. Tai eina karta is kartos. Jeigu tavo seimoje pvz. mama mokejo myleti save, mokes ir jos dukra ir pan...

[Greta]

Ka tik perdkaiciau fraze rdquo;visi sveiki zmones myli gyvenimardquo; tuo paciu ir save.Tai tikra tiesa.

[Greta]

Grizau is darbo ir puoliau prie kompo, kad galeciau perskaityti Jusu mintis ir patarimus.Aciu Gabijai ir Liudai. Su Jumis ir nakti butu sviesu. Jus tokios optimistes ir protingai tvarkote savo mintis ir manau gyvenima. Tikrai as gaunu teigiamu pamoku is Jusu. Nuotaika po truputi skaidreja, ir gyvenimas atrodo sviesesnis. O kitus pakeisti juk neimanoma ir nereikia (o stengiausi, kaip kvaiša).Liuda Jus nemiga ar rupesciai kamuoja, kad nakti rasote:))
As pasiilgau Jusu ir noreciau kur nors susitikti:))

[gabija]

deja gaila , kad mes nemokame nekreipti dėmesio į smulkmenas.Anekdoto potekstė -tikra filosofija.Nusigriebiame smulkmeną ir pučiame tragediją.Užlipa autobuse ant kojos , o klykiame , kad tankas pervažiavo.Išsibarstome save nervingoms smulkmenos ir nelieka nei laiko , nei jėgų mylėti ir prižiūrėti save.
Veidas per eilę metų įgauna piktą grimasą.Kaktos surauktos.Pasižiūrėkit į praeivius.
Namo parėjus irgi parsinešame naštą, taip norisi ant kažko išsirėkti.Po viso to norisi meilės , bet kad jai jau sveikatos nelikę.
Belieka vienintelė išeitis , nors mokytis gyventi kitaip ir viltis , kad išmoksime ir gyvenimas pasikeis.

[liuda]

Pasakysiu vieną seną ir gan grubų anekdotą, nesupykit, niekam netaikau asmeniškai, bet jo mintis yra tikrai gili, verta dėmesio.

Ateina vienas žmogelis pas daktarą. Daktaras klausia kuo jis skundžiasi. Ligonis sako:
- Nežinau ką daryt, naktimis vis primyžu į lovą.
Daktaras jam išrašo vaistų. Po kiek laiko susitinka jis tą nabagą gatvėj ir klausia:
- Na, kaip? Ar padėjo?
- Ai, kaip myžau taip ir myžu, bet... nebekreipiu dėmesio.

Žodžiu, moterys, yra būtina pakeisti požiūrį, kitaip galima ir išprotėti nuo visų problemų ir sunkumų. Ypač, gyvenant su piktnaudžiaujančiu alkoholiu. Pagydyti ar pakeisti juos neįmanoma be jų pačių noro, o jei ir įvyksta toks stebuklas, tai džiaugsmo irgi ne perdaugiausiai, nes jie tampa dažniausiai irzliais ir piktais. Kaip mano pusseserė sako, jog kai jos vyras išgerinėdavo, jis buvo daug švelnesnis ir žmoniškesnis, visa bėda jog jie dažnai praranda saiką... O vat kitos pažįstamos vyras - visą gyvenima rdquo;užsimarinavęsrdquo;, bet nepaprastai darbštus ir rūpestingas.
Jeigu neįmanoma gyventi, reikia skirtis, o jei dėl kokių nors priežąsčių skyrybos nėra pats geriausias variantas, tai tada niekur nedingsi - reikia su tuo susitaikyti ir pasižiūrėti į viską pro pirštus... ir kuo daugiau dėmesio skirti sau pačiai, juk sulaukus penkiasdešimtmečio gyvenimas dar nesibaigia!!!

[liuda]

Paskaičius diskusijas, pasitvirtina sena tiesa: niekam nepatinka teisybė į akis... Kažkodėl tai dažniausiai dauguma supykstam vietoj to, kad susimąstytume ir padarytume teisingas išvadas, bent jau pasistengtume, kažką keisti, kas mūsų jėgoms. Kad dažnai klystame gyvenime, tai yra visiškai normalu, juk visi esame mirtingieji... ir kiekvienam yra duotas savas kryžius, kurį reikia nešti visą gyvenimą.

rdquo;Jei kryžių neši susiraukęs, jis darysis dar sunkesnis, o nešti vistiek reikės.
Jei vieną kryžių numesi, tikriausiai rasi kitą, ir , galbūt, daug sunkesnį.
Ar manai išvengti to, ko nė vienam žmogui nepavyko išvengti?
Koks šventasis šiame pasauly neturėjo kryžių ir sunkumų? Visas Jėzaus Kristaus gyvenimas buvo tik kryžius ir ilga kankynė; o tu, žmogau, vis ieškai poilsio ir džiaugsmo!rdquo;...

[Greta]

Pasaitau ir kitus forumus. Jau atradau Tavo pasisakymus Greta ir labai tiko man vienos dalyves sie žodžiai: rdquo;nes kai laikai save pyktyje, liūdesyje, nerime, išsimakalavęs, skaudantis, pavargęs-kokia jau čia meilėrdquo;Fainiai raso, tai tikra tiesa.

[Greta]

Žinai Gabija Tu teisi, man turbūt reikia kad kas primintu vel ir vel kad turiu pati save tvarkyti ir moketi pamilti ir atleisti.Aš taipogi depresuoju jau nemazai metu.Bet su praeitimi neverta kovoti lyg su vejo malunais.Gal geriau pamirsti kas skaudina ir varo depresija. O be to daug ka atsinesi is vaikystes ir paveldi. Padidintas jautrumas, nervuotumas atsinešta ir mano.Padidintas rūpestis jau suaugusiais vaikais - tai irgi mano beda.
Šiandien ryte valau dulkes ir stengiuosi apie nieko negalvot, bet buna tokiu dienu kad negali saves nuramint. As irgi operuota ginek.Tai irgi prisideda prie blogos nuotaikos. Nieko, tikekimes kad kaip nors nesim savo likima koki dievulis dave.Jusu patarimai tikrai labai man naudingi, tikrai viskas žinoma, bet reikia kad kas primintu.

[gabija]

Atsiprašau jei supykdžiau.
Draugaukit moterys ir padėkit viena kitai, patarkit.Aš tik norėjau pasakyti, kad patarimas gali būti kiek neįprastas , gal kiek žiaurus, bet kažkokį tikslą pasiekiau, jei supykote.
Svarbiausia aš rašiau norėdama jus išbudinti iš letargo miego.Esmė ne tame , kad vyras vėl po 30 metų pamiltų, esmė , kad pačios pasižiūrėję į veidrodį sau pasakytumėte.Po velnių , man 50 m. ,bet aš puiki ir dar galiu išsilaikyti bent 20 metų.Aš didžiuojuosi savimi, kad įveikiau negalavimus, kad panorėjusi galiu pasiekti savo tikslą pati, net be vyro pagalbos.
Man 50 m., bet mano energijos gali visi pavydėti, aš įdomesnė už savo kaimynes , aš stipri.
Aš linksma ir su manimi būna linksma mano vaikams, todėl jie noriai užeina į svečius, nes čia jų laukia mano juokas ir pyragas.
Mano juokas užkrečia drauges, todėl į mano namus jos noriai ateina kavos puodeliui.
Ate mergaitės.

[Greta]

Roma tikrai gali mane pilnai suprasti.
Šiandien su kolege buvome Akropolyje.Ilgai vaikščiojome, išgerem kavos, vaisiu deserto pasmaguriavom. Pavargau labai bet nieko. Grizusi namo radau vyra girta ir net nepaklause,kaip tau sekesi, ar ka nusipirkai. Tyla, lyg buciau nematoma.
Žinot brangiosios, jau per dau vandenelio drumzlino nubego, kad dabar praskaidretu.Kaip ten bebūtu aciu kad palaikote, kad bendraujate ir negailite geru patarimu. Džiaugiuosi.Iki rytdienos:)))