tarp mūsų-mergaičių ir moterų...

[Roberta]

Per Kalėdas atvažiuos tėvai, brolio šeima, reiks tupinėti. Aš bijau Kalėdų, nenoriu pirkti dovanų. Man nepatinka tas marazmas. Norėčiau kažko paprasto ir švento. Ramybės, sniego, nueit į bažnyčią, pabūti namie taikiai, be didelių kalbų.Tiesiog padovanoti viens kitam jausmus,gerumą, mandagumą, o ne daiktus ir nuovargį.

[Roberta]

Jo, aš irgi džiaugiuos namais. Vakar grįžtu-vaikai pridegioję languose lepučių, taip gražu. Dar Megoj Senukuose pirkom tokių atseit žvakidžių-na, jos elekrinės:) tai lange gražu. Smagu grįžti, kai pasitinka lange žvakidė:)Bazėje tai bus košė žmonių, nemėgstu aš ten, megoj nuo 10 ryto pats tas-mažai žmonių. O Senukai nuo 9 ten dirba. Pavaikščiojau lauke, išgersiu kavos baltos ir vėl pulsiu dirbti. Svarbu, galiu dirbti, yra nuotaikos veiklai. O vakare išsitraukiau Šveiko nuotykius, bet vakar kažkaip nesiskaitė. Vyras grįžta iš poros dienų komandiruotės, tai skaniai reiks vakarienę padaryti. Man patinka gaminti valgyti, kai ne svečiams:) Nemėgstu svečiams, nes tada jaudinuosi, pykstu, nežinau, kaip geriau,ai:)

[Roberta]

Labas, Leta, Gabija.
Kad depresijų forume tik apie vaistus, o norisi ir šiaip pasišnekėti ramiam kamputyje:) moteriškai, bobiškai ir visiaip kitaip:)gražiai:)Tai Jums,Leta, ir turėjo poveikio dukros bėda atsirasti Jūsų blogai savijautau, liūdesiui, nevilčiai. Tai va-kiekviena savo neašam kažkokį kryželį. Kiekvienas žmogus turbūt taip, kiti kažkur kitur šnekasi, gyvai gal su kažkuo. Kiti nešneka. Manau, kad reikia pašnekėti ir rimtai, ir juokais, ir verkti, ir džiūgauti-toks gyvenimas. Gabija, labai suprantu Jūsų išdegusią sielą-iškankino, išbuvo jus ta liga. Bet juk ŠIANDIEN tai yra gerai. Gyvenkim tik šiandiena ir taip bus lengviau. Aš kai pradedu bijoti-oi, kas bus su vyru, su vaikais, su tėvais, su manim, su pinigais ir t. t. , tai galo nėra, apima baimė tiesiog, panika netgi. Bet,kai pagalvoji-kai jau bus blogai, tada ir spręsiu, o dabar yra neblogai, nėra ko Dievo į medį varyti. Šiandien atsinešiau į dabą šviečiantį angelą tokį, pasitačiau ant palangės, gražu, bet bendradarbė buvo toookiaaaa liūūūdnaaaa, kad atidaviau jį jai, pagalvojau, kad jai šiandien labiau reikia:) taigi per dieną kelis kartus ten einu-pasigrožėsiu:) Turiu tokią puokštę kalėdinę nuo praeitų metų, einu išsitrauksiu, pasipuošiu:)

[Leta]

Roberta, pasiilgau jūsų, maniau, gal kas atsitiko, kad dingot iš senosios temos. O jūs Gabija tikrai įveiksit savo ligą, žaviuosi jūsų atvirumu. Mano dukrai buvo ta pati bėda kaip jums, aš net vardo šitos ligos negaliu ištarti. Dabar ji jau 5 metai po operacijos ir planuoja gyventi ilgai.

[Roberta]

Aš šiandien gavau iš draugo gerą žinią-AŠ ĮSIMYLĖJAU-rašė jis:) Kaip smagu, galvoju:)

[Roberta]

Aš ilgai kovojau su depresija, pykau ant jos, bandžiau apgaudinėti ir t. t.Nieko doro nebuvo iš to. Paskui ėmiau kalbėtis, tartis, prašyti, aiškintis.Sakot, pasitraukti..Gal, nežinau. Kol kas aš galvoju, kad reikia kai kuriuos iššūkius priimti gyvenimo ir rasti sprendimą. Kiekvienas geras ar blogas įvykis, žmogus-lyg išbandymas, lyg norėtų kažko išmokyti, pasakyti tuo. Turi suprasti, kas sakoma tuo.

[Roberta]

Labas:)
Jo, pyktis žaloja.Todėl ir noris jo nekaupti, išmesti, atleisti, nepuoselėti, pamiršti greit. Dabar dirbu prie tokio projektėlio, kūrybiškas darbas, tai įsijaučiau, smagiai dirbu. Nieks nepuola:) Esu pasiryžusi, jei puls, ginti savo teritoriją:) Pati nepuolu niekad, bet gintis reikia mokėti visgi.Toks gyvenimas. Oras labai prastas, tai nuotaikos linkusios apsiblausti. Atėjau į darbą koja už kojos, bet pakeliui nusipirkau juodojo šokolado plytelę ir bananų-toks maistas kelia nuotaiką kažkiek, įkaliau vitaminą akims, dar užmečiau ženšenio tabletę-ir pirmyn:) kaip bus gera vakare namie...labai mėgstu skaityti. Gerai, Gabija, kad Jums ta knyga patiko. Kai man buvo juoda depresija kelis metus-knygos labiausiai gelbėjo, skaičiau visokias dvasines, įkvepiančias, kad išliktų tikėjimas gyvenimu, kad būtų viltis. Dabar nuotaika subanguoja, ypač po kokio nemalonumo, kai reikia atstovėti, iškęsti, atlaikyti ir didelį krūvį, ir rūpesčius, pareigas, darbus, bet nekrentu labai žemai, vis sau sakau-tai tik laikini nemalonumai, tik laikinos bėdos, turiu rasti išeitį, turiu nugalėti, išeiti į šviesą. Vis prikaišioju į savo dienas kažko gero-kažkam aš ką gero pasakau, padarau, kažkas man ką gero pasako, padaro. Rankioju tas kruopeles, lipdausi sau mozaiką iš gražių, gerų dalykų, nenoriu, kad blogieji užgožtų sielą. Sąmoningai tai darau, nors kartais ir sunku labai.Perskaičiau savaitgalį rdquo;Kvepalusrdquo;. Patiko. Buvo įdomu-o kaip ten toliau bus. Savaitgalį žiūrėsim filmą šį. Šeštadienį trynėmės Megoj-reikėjo apsipirkti.Oi, kaip pavargau, bet kartais reikia ir to, kur bezdėsies:)

[zuika]

petriukai tu man patinki as cia patekau atsitiktinai is hipehidrozes bet tu man patikai neprasidek su senom bobom RASYK

[Roberta]

Ir kurti reikia tas akimirkas:) Pačiom. Nelaukiant. Rytojui planuoju porą gražių, gerų dalykų. O ir šiandien dar ne vakaras:) Sukirtau trečdalį šokolado:) Ir dirbu kaip bitė. Šiandien tokį kūrybišką labai darbą turiu. Tai jūs, Gabija, vilnietė, matyt, girdėjau, kad Vilniuje įžiebs:) Kažin, kada Kaune, mat mes ryt į kauną važiuojame. Reikia man tėvus aplankyti, reikia batus nusipirkti, dukra važiuos į dailės konkursą, o po visko eisim į kiną.Šiandien pirma žiemos diena....

[gabija]

Na būna ir gerų akimirkų, tik reikia jas užsisaugoti ir kai bus blogiau atsiminti.Šiandien mieste uždegs eglutę, reiks nueiti , nes žada fejerverką, kurį labai mėgstu, bet kol kas dargana pas mus ,tai nebus efekto.