LIKIMO SMILTYS. BE PYKČIO

[sima]

su pavasariu!

[Ginte]

Jei manai, kad gyvenimas yra karas,-
Imk šypsenos jėgą kaip savo kardą,
Ir parodyk savo širdį,
Nes nėra jėgos, didesnės už meilę.

Ar ne taip?

[romas]

Labukas.Taip. Greitai pavasaris... O aš ir vėl cituosiu pamėgtąją poetę:

Groži gamtos, tu didingas, kilnus ir beribis!
Tavo galia mano sielon džiaugsmu pasibels...
Leiski man skristi jausmais su tavim į Tolybę --
Aidu tegul paukščių giesmės Dangun mane kels.

/Zita KIRSNAUSKAITĖ/. Neužginčijamas poezijos tyrumas ir grožis.

[violla]

Gyvenimas prabėga vis beieškant
Vienintelės, tikros pasauly vietos,
Žmogaus, kuriuo galėtumei tikėti,
Prasmės ir kelio, lygiausio ir žvaigždėto.
---------------------------------
Manau, jeigu nėra tokio žmogaus -tada visai nereikia nieko...
Dar sakoma: -kai nieko neturi, tai ir nereikia nieko...
Tokia ta, paguodos ironija...
Bet visada gyva VILTIS, tokia reali, kaip ir dobilas penkialapis.:)
Būtinai švęskime savo vidines šventes, kurių turime visi. Mes nesukurti vienatvei-mes sukurti gyventi bendruomenėje. Ieškokim ryšio. Išklausykime kitus - taip kas nors ir mus išgirs. Tikrai gyvena pasauly mums kiekvienam draugiška širdis.
Įsleiskime į širdis ir Kūrėjo šviesą. Per maldą. Per suvokimą. Tuo pakelkime savo sąmonę aukščiau. Ir neįsivaizduokime Dievo, kaip kokio seneliuko- tai yra Absoliuti Šviesa. Įsileiskime ją su Meile.:) Tai labai padės ir globos.

[olga]

..TAIGI. Iskesiu viską-jei likimas MEILĖ duos...
bet...davė.. VIENATVĖ. Kenčiu...kur dingsi.. švenčiau... prisiklijavau sau daug šyrdeliu pati:D....

[Dangira]

Perfekt!!!

[coliuke]

Na ir dar:
DAUGIAU TENESKAUDA

Kiek kartų klupo bėgdama pavargus
Per karštį, gruodą, vėjus ir audras,
Į dangų kėlė ilgesį tyloj sužvarbusį,
Širdis mana jausmais tikėdama surast
TAVE, suspindusia žvaigžde viltinguos toliuos...

...Atleiskim kaltę kiekvienam. Pamirškim skriaudą...
Eime būtin! Daugiau jau niekad teneskauda
Širdies dusinamos tylos rūkų...
Padvelk nors retsykiais gaiva laukų...
...Menu tave laimingą, užmaršty nutolus.

Zita KIRSNAUSKAITĖ.

[coliuke]

Kadangi jau Valentino diena, tai aš vėl pacituosiu Z.Kirsnauskaitę. Ji puikiai rašo meilės lyriką.

MEILĖS AŠAROS

Ilgesy paskendo žaros vakarinės,
Slėny švelniai sklandė rūkas sidabrinis,
Žemė motinėlė tąsyk į prijuostę
Meilės ašarėlę rūpestingai šluostė.

Verkė drebulėlė ir vaitojo tyliai --
Širdį varstė, gėlė -- jautė meilę gilią...
(Šito nežinojo dar drovusis uosis,
Nors seniai jau pirštis drebulėlei ruošės.)

...Vieną gražų rytą, saulei užtekėjus,
Visas miškas švito, džiugesys skambėjo...
Braukė drebulėlė ašarėlę tylią, --
Uosis jai šnabždėjo, kad karščiausiai myli.

Zita KIRSNAUSKAITĖ. Na, ar ne nuostabu? Kokia tyra jos poezija! Man labai patinka Z. Kirsnauskaites poezija. O kaip Jums?

[violla]

Taip. Gražu:)

[coliuke]

Labukas. Prisiminiau vėl Z.Kirsnauskaitę. Štai jos eilės iš rinkinio rdquo;Nedūžtančios viltysrdquo;:

Bundančiam slėny pasklido lakštingalų giesmės --
Tartum kažkas naktyje būtų paukštį pravirkdęs...
Greitai jau, rodos, auksiniai purslai upėn liesis.
Saulės tviskėjimas aukso blyksniu smelkia širdį.

Medžių lapijoje ryto rasa skaisčiai tviska -
Ruošiasi skrydžiui karščiausios svajonės it paukštės.
...Bundančioj girioj ir upėj saulėtekio diskas
Kyla didingai, viliodamas širdį į Aukštį.

Vasaros rytą svajonėse - skrydis bekraštis,
Nors vakarais realybė pasiglemžia mintį...
Argi galėčiau kitur kur jėgų tiek surasti,
Jeigu gamtoj nemokėčiau Dievybės pamilti?!

Zita KIRSNAUSKAITĖ=Nuostabus eilėraštis, ar ne?Tikrai Dieviškas. Neužginčijamai gera poetė.