tarp mūsų-mergaičių ir moterų...

[Roberta]

galvoju-kodel Aš, mano šeima kažkaip negalvojom išvažiuoti. Gal drąsos trūksta?Nesvarstėm. Gyvenam nuo algos iki algos, sąskaitos tuščios, tik va apsidraudžiau sveikata prieš kelis metus, tai gal susitaupysiu per kelis metus 10 000. Jei būsiu sveika, nieko blogo neatsitiks. važinėjam su padėvėtom mašinom. Labai džiaugiamės, kad va dukra stos kitais metais ir siaip taip, siaip taip ja galesim bent pirmus metus islaikyti, kol sutvirtės, paskui teks ir jai dirbti. labai džiaugiuosi, kad pernai vasarą išleidom sūnų į vasaros stovyklą. Kad rudenį aš kelias dienas praleidau Nidoj , o va žiemą savaitę galėjau išvažiuoti į sanatoriją pailsėti. Jokių prabangų kitų. kartais koks naujas rūbelis. Kartais mane tiesiog užvaldo panika, kad va man jau tiek nemažai metelių, o taip ir kažko neuždirbau.Abu su vyru baigę aukštąsias, dirbom visą gyvenimą, abu dirbam vadovaujantį, atsakingą darbą. Nevagiam.Turim namuką, bet kaimas čia, tai pardavus nieko gero negautume. Aš nežinau, bet mes visad kažkaip gyvenom viltim, kad bus geriau. Kad čia tėvai ir būtų gaila juos palikti, kad galima taip visais labiau pasirūpinti.Gal vertėtų plyšytis per kelis darbus? nežinau.bijau , kad nelisk laiko gyvent tada, tik arsim.O juk noris ir tiesiog pabūti ramiai. Darbe ir taip ištampo nervus, kažkaip neliktų jėgų dar kažką dirbti papildomai. Na, savotiškai gal pavydžiu tiems, kas išvažiuoja. Jie drąsūs, nebijo iššūkių. Na, bet kažkas gi turi dirbti ir čia, kelti tą Lietuvą, kokia ji bebūtų. Juk kažkas turi...Kas bus, jei visi išlakstytume....Nežinau, nesu labai įsigilinus į emigrantų likimą. visaip būna.Bet kažkaip retas sugrįžta. Mano draugė Amerikoj 10 metų, sako-ar man kas Lietuvoj pasiūlytų darbą už va tokią algą. Na, bet ir mums gi nesiūlo. Išsikovoti reikia. Siekti mokslų, vis tobulėti, būti veikliam. Tai kova kasdieną.Turi būt sveikas, darbingas, susiorientuojantis greit, mokėt bendrauti, turėti intuiciją, domėtis. Kasdieną lyg gabalą atsiplėši per pastanagas didžiules. Tie veiklieji, besimokantys pasiekia ir čia. Mes jau kaip ir per seni tam, truputį pavėlavom.Tokie kaip ir nurašyti truputį-turim išgyventi tuos sunkmečius ir tikėti, kad bent jau vaikams bus geriau. Nenoriu, kad mano vaikai išvažiuotų...Manau, kad bus ir čia gerai.

[gabija]

Kaune atidaromam Akropoliui ima į darbą ir virš 40 m ,nesurenka personalo, ruošiasi vežioti iš kaimų, nes trūksta bent pusės darbuotojų.Atlyginimus irgi jau kelia.Pasibaigė laikai , kai iki 35 per seni būdavo.

[liuda]

Emigrantų niekur perdaug nemėgstama ir ypač Vokietijoj, kur tiek daug jų yra, bet vokiečiai patys kalti: kažkada įsileidę turkus, padėjusius atstatyti šalį po karo, tai dabar jų priviso tiek, kad jau mokyklose turkų vaikai sudaro daugumą, bet reikia pripažint, jog visi turkai puikiai kalba vokiškai, o štai taip vadinami Rusijos vokiečiai ir tenai tik rusiškai šneka, mat labai jau jie, kaip mes ir žinom, negabūs kalboms... :)) o kadangi mes, atvažiavusieji iš buvusių sovietų, visi jiems esam rusai, tai pats požiūris yra atitinkamas, bet į akis niekas nespjaudo... taigi, gyvent galima.
Nors pasaulio akyse mes esam vertinami kaip trečių šalių gyventojai, bet ranką prie širdies pridėjus, galiu atsakingai teigti, jog daugumai vokiečių tiek mentalitetu, tiek intelektu, tiek sugebėjimu gyventi ir išgyventi iki mūsų dar toli toli...
Į Lietuvą aš grįžtu gan dažnai net 2-3 kartus per metus vis dar turiu reikalų tėvynėj, o ir pas daktarus namuos einu, apsipirkinėju irgi, kaip sakiau jau, LT. Kas dėl Naiko, tai labai mažas pasirinkimas, nes dominuoja Adidas. Buvom nuvažiavę į didesnį miestelį, tai net klausiau, kaip čia suprast, kad pasirinkimo nėra, tai man buvo atsakyta, jog Naikas vokiečiams perbrangus... tai tada mes, lietuviai, netokie jau ir esam biedni! :)))
O šiaip, tai neveltuoi yra sakoma, jog visur gerai kur mūsų nėra. Vokietijoj labai didelė bedarbystė, tik tiek, kad valstybė rūpinasi bedarbiais ir badu tikrai niekas nemiršta. Jei LT būtų įmanoma normaliai pragyvent, tai tikrai niekas nesiveržtų kur akys veda. O tokioms kaip man, kurioms jau seniai virš 40, Lietuvoj visai nebėra šansų: arti 2-3 pamainom už minimumą, iš kurio pragyvent neįmanoma ir jaustis vargeta, vien todėl, kad tave kažkas begėdiškai išnaudoja, tai jau ačiū, ne! Žinoma, labai trūksta savo aplinkos, gimtosios kalbos aplinkui, savų švenčių, tradicijų ir papročių, bet ką gi darysi, jei toks užburtas ratas. Dėkinga Likimui, kad sugebėjau ištrūkt ir nepražūvau! O mūsų Tėvynei nusispjaut, privažiuos, kaip sakė, pigios darbo jėgos iš dar biednesnių šalių...

[kamile]

Man irgi labai įdomu, kokie žmonės tie vokiečiai, ar geranoriški, kaip priima svetimšalius?

[liuda]

Ir aš mergaitės, gyvendama Vokietijoj, apsipirkti nuo galvos iki kojų grįžtu i LT...:)) Savo skoniui nerandu aš ten nieko doro, na, žinoma, gal todėl, kad nesu didmiestyje, o mažesniuose miesteliuose mažas pasirinkimas: šiuolaikinė jaunimo mada mano akimis - siaubinga, o prabangesnėse parduotuvėse nerealiai didelės kainos, kaip pvz. atlasinės palaidinukės be rankovių, kurios pastaruoju laiku madoje, kainuoja net 50 eurų. Tikra nesąmonė! :))
Dabar ieškau sūnui rdquo;Nikerdquo; treningų ir ką jūs sau galvojat... teks į Lietuvą grįžus pirkti ir deja, mokėti daug brangiau, na ką darysi, kai nėra pasirinkimo, o lietuvių jaunimas - išrankus. Kaip gerai buvo, kol mažiukas - aprengsi kuo norėsi, o dabar pasakys - tai pati ir nešiok... :))

[Roberta]

Pamenu, pamenu:) kai kas man labai įstringa ir iš virtulaus bendravimo. Kartais tikrai pamąstau, kokia ta žvakidė ir pan. Va, Raminta įsiminė mano meditaciją su šokoladu:) Truputį gyvenam tais dalykais.Ir smagu:)Nežinau, ką veiksiu šį savaitgalį. Norėjau į refbefingo kursus. Pasismalsauti:) Bet, kaip tyčia, užkrovė tokį darbą, jaučiu savaitgalį teks dirbti net. Kol kas mano pramogos-ateiti čia paplepėti ir išeiti per pietus į lauką pavaikščioti:) jergau, kaip faina lauke, jau tikrai šilta, žolė tiesiog akyse auga....vakar buvau spektaklyje, bet toks šūdas, atsiprašant:(

[liuda]

Šokoladas juk - energijos šaltinis, dar vadinamas rdquo;laimės hormonurdquo;. Tik nereiktų ir juo perdaug mėgautis... dėl manęs saldainių gali ir nebūti, o vat be skanaus gero šokolado (ne bet kokio marmalo) negalėčiau visiškai apsieit. Gaila nebėra jau to tikrojo, kurio skonį ir kietą granuliuotą struktūrą aš dar puikiai atsimenu.

[raminta]

o as ir pamirsau , kad yra E-mode...reikes apsilankyti.Roberta , pasinaudojau tavo rytiniu malonumu:) ir patiko.Nepamirsai?Tai ant kavos puodelio padeta lekstele su gabaleliu sokolado.Kaip man patiko.Jausmas -istisas malonumas:)

[Roberta]

Moterys, pašnekam apie rūbus. Va, Gabija mėgsta apsipirkti E-modej. Aš irgi. Tik seniai jau ten buvau.Mūsų mieste yra tokia siuvykla, tai prie jos ir parduotuvė, dažnai ten perkuos. Anądien buvau Megoj, tai oi oi , pilna skudurėlių brangių, bet kaip man tai nieko nėra, o Lelijos tai palyginus brangūs rūbai.

[dr]

tik idiotai visad laimingi.normalus jautrus žmogus visad turi daug kančios.kelia klausimų sau, kurie dažnai labai skaudūs.toks gyvenimas.vienam tas, kitam tas.gera, kai palaikom vieni kitus, o ne murkdom.