2015-12-15 14:12
mane drąsina mintis, kad naujas darbas gali atnešti ir kažko naujo, gero, teks kažko naujo mokyutis-o tai savotiskas tobulėjimas.dar drąsiuna tai, kad ankstesnėje darbovietėje, taip pat kai buvau studentė, mokinė kazkaip nesijauciau kazkokia vargse, kaip tik gerai sutairiau su zmonem, mane gyre, i porą vietų dirbti buvau kviečiama, nes žinojo, kad esu gan nedurna, bet...nedrįsau keisti, vis kažkaip..o ir direktorius suplėšė pareiškimą, kai buvau parašius išeiti.bet, žinoma,dabar gal kitaip...jau nebe 33 metai, deja.|Nors šiaip tai kaip tik turėtų būti gerai-vaikai užauginti, sveikatos dar yra, tai ko čia bijoti...rutina ir savim nepasitikėjimas labai pakenkia, tupi ir visko bijai.savigarbą sumažino ir buvęs deoresijos laikas.nors niekad nepavedžiau nei vieno darbo, bet..kai mato, kad liūdnesnis žmogus, kai jam sunku, tai vienas kitas ir pasinaudos ta situacija parodyti savo pranašumą.jau minuso zenklas.nors siaip tai mano istaigoje dauguma zmonių labai puikūs, ir tiesiog malonu juos matyti.šiaip darbe yra geriausia nerodyti savo silpnumų-ar ligos, ar šiaip.ir nesipasakoti asmeniškumų.geriau ribas jausti.