tarp mūsų-mergaičių ir moterų...

[liuda]

Gabija, niekas čia ir nesiruošia pudrinti proto. Reikia suvokti pagaliau, kad visi mes esam čia laikinai ir nei vienas nežinom kada teks iškeliauti, bet kad teks kiekvienam tuo net neabejojam. Dauguma čia mūsų jau nugyvenom daugiau kaip pusę savo amžiaus, imant vidurkį plius, minus 80. Aš asmeniškai netgi ir nenorėčiau būti ilgaamže ir kankintis nuo bejėgiškumo ir įvairiausių negalavimų. Kai rašiau apie moterį tebegyvenančią visą ketvirtį amžiaus po vėžio operacijos, nepabrėžiau, bet nesunku ir patiems suprasti, jog bet koks skausmų pasikartojimas neleidžia jai pamiršti savo diagnozės ir kiekvieną kart ko gero mąsto apie blogiausią baigtį. Tai argi čia gyvenimas, tai - tikrų tikriausia kančia. Mirties šaukiasi tik tie, kuriuos skausmai užvaldo neišpasakyti, o visi kiti nesvarbu kokio amžiaus bebūtų paniškai bijo mirti. Bet to mes nei vienas neišvengsim!!!
O kaip tada turėtų būti baisu jauniems, dar nespėjusiems kaip reikiant pasimėgauti gyvenimu!
Gaila, kad taip greitai pasiduodat, tik ką buvusi stiprybės pavyzdžiu visiems! Negi įsivaizdavot, Tam reikia nežmoniško įtikėjimo ir laiko. Apie tai jau senių seniausiai rašoma ir rdquo;placebordquo; faktais patvirtinta, kad tokie stebuklai yra įmanomi!!! Tačiau jei skęstantis vidury upės staiga ims ir praradęs viltį nustos bandyt išplaukti, jis tikrai pakęs...

[gabija]

Ir pagrindinė mintis, kodėl nereikia užuojautos.Kai sergi gripu labai malonu , kai tave guodžia ir lepina.Na sako pakentėk tris dienas ir lakstysi.
Kai guodžia vėžiu srgantį visi meluoja, nes mažai kas matė pasveikusi, žiūri į tave kaip į mirtininką ir bando nes žino , kad taip reikia ,įpūsti viltį , kad tu pasveiksi ir gyvensi.
Tai todėl ir nereikalinga melo užuojauta ir dėmesys kaip mirtininkui.
Todėl vėžininkai slepia diagnozę kol gali.Mes esame ant ribos jungiančios du pasaulius.

[gabija]

Aš tik norėjau papasakoti, kaip jaučiasi visuomenės raupsuotieji ir kad kiti žinotų kaip reikia su jais bendrauti.Gal tik man nelabai pavyko tai atskleisti.Aš norėčiau jaustis kaip paprastas eilinis žmogus gatvėje ar kavinėje.Kaip paprasta moteris parduotuvėje pamačiusi gražų drabužį negalvoti, kaip aš jo noriu, bet man užteks to ką turiu, nes aš jo nenešiosiu.
Ir nieko aš nenoriu įrodyti, gal tik sustiprėjusį norą gyventi.O kad neguodė aš patenkinta, nes nežinau kaip man reaguoti į pasipilančius pavyzdžius, o rdquo;mano tetos vyro sesers puseserė išgyveno n....metųrdquo;.Be to viena užuojauta ir proto pudrinimas gali būti neapsišvietusiam žmogui, kita tam kuris visą internetą apie savo ligą išstudijavo.

[Leta]

Na aš gal kiek nusišnekėjau:))

[gabija]

Aš pati labai sutrikdavau išgirdusi, kad kažkas serga vėžiu.Dabar tą patį matau kitų akyse ir balse.
Dabar nepakenčiu patarimų ir paguodos kaip kovoti iš nesirgusių.
Dar viena nesamonė, kad reikia išsikalbėti. Tada visi sveikieji devyniais ratais stengsis tave apeiti, dėl tos pačios priežasties, kad nežino kaip elgtis.
Darbe mano ligą ilgai niekas nežinojo, o dabar vieša paslaptis.Kadangi prasidėjo antras turas, tai kabinete jau iš telefonų skambučių daktarams aišku, kad kažkas negerai, tai pasakiau šviesiai.
Svarbiausiai niekas nepuolė guosti.Tas pats , kad būčiau pasakiusi, kad sergu gripu.
Iki operacijos eisiu į treniruoklius, nesinori sušliopti pirma laiko.Pikčiausiai, kad užpuolė tada, kai pasijutau sustiprėjusi.

[gabija]

Labas
Nors tai nebuvo skirta man, bet
Bandysiu pritarti geriems patarimams rdquo;jei bloga, geriausia stengtis pakeisti aplinka ir t.t. ...pat ir sergant veziu rdquo;, taigi aplinką artimiausiu laiku pakeisiu į operacinį skyrių, o po to į onkologinio chemoterapinį.Tai tiksliai žinau.
.....rdquo;Zinau, labai gerai zinau, kad nelengva susitaikyti, bet negalima ligai nusileistirdquo; ..., Taip važinėjau dviračių, gėriau visokias liaudiškas priemones,net į sporto klubą ėjau.Savijauta pasitaisė, auglys irgi smagiai augo...
rdquo;neigiamos emocijos, dar labiau paastrina liga, o teigiamos padeda gyti. Taip pat tikejimas yra labai galingas dalykasrdquo;...Įtikinėjau save ,prisiskaičius psichologinių knygų apie samonės galią, kad aš būsiu sveika, prašiau sveikatos kasdien.Apgaudinėjau save visais įmanomais būdais.
O kas iš jūsų gydotės slogą ar gripą pasitelkdamos optimistinę nuotaiką?
O vėžį kažkodėl tokiu būdu tikinama , kad galima išgydyti.
Kiek forume depresuojančių,nesuprantančių ,net kur jų depresijos preižastys.Apsiskaitę, turi normalią šeimą, darbą, nenuskurdę, o nelaimingos.
Kaip tada džiaugtis tiems kur statistinis gyvenimo likutis 40 mėnesių.
Žmogus aplamai nemoka džiaugtis gyvenimu , todėl įvairūs patarimai žmogui įvarytam į kampą yra niekiniai.

[liuda]

Taip, kambariuose vėsiau, nei lauke, jei jų nepasiekia saulė, bet dėl ko tada taip laukiam vasaros, kad tūnot namuose?! ;))

[Roberta]

Pažiūrėjau-sekmadenį Handelio muzika Šešuolėlių dvare. Va, čia, šiam puslapy renginius rodo. Jei tik pabaigsiu vieną darbą tokį, važiuosiu.Ir aplinkoj gražioj pabūsiu, ir muzikos paklausysiu, ir su vyru pabūsiu.Aną sekmadienį taip neramu buvo, tai nuėjau į bažnyčią.Iš pradžių atrodė-taip neramu, kad turbūt išeisiu, bet paskui taip įsijaučiau, klausiau, meldžiausi tyliai, žiūrėjau apeigas, dalyvavau širdimi ir protu.Ir išėjau tokia skaidri...O kažkada būdavo , kad bažnyčioj būdavo man nyku, vos išlaukdavau pabaigos. Dabar dažnai nueinu, nurimstu, pamąstau, paprašau ir padėkoku Dievui už viską.Nusipirkau knygą tokio kunigo rdquo;Kaip įveikti depresiją, ten labai gerai parašyta ir požymiai, ir priežastys, ir būdas pasveikti. Ir ne tik nuo depresijos....
O Jūs, Gabija, stipri labai. Bet kartais būna, matyt, ir silpna, ir pikta. Na, bet ką padarysi-visko reik tam gyvenime, jis nėra sterilus.Vieniem taip, kitiem kitaip pasiseka arba susikuriam...

[gabija]

Dėkoju už rūpestį visoms mergaitėms.Gyvenu nežinioje.Tyrimų ir hipotezių stadija.Jaučiuosi labai pavargusi morališkai.Dar einu į treniruoklių užsiėmimus, smagu pabūti tarp jaunų ir sveikų.Eisiu iki operacijos ir chemijos .Dėl išorės tai ir pasidažau ir į kirpyklą šiandien eisiu.Baigiu apmokyti pavaduotoją į savo vietą.Ir anekdotą galiu papasakoti ir darbe pajuokauju.Kas su šia liga gyvena turbūt dauguma išoriškai nenori pasirodyti pasmerktaisiais, o štai kas viduje vyksta ,gali suprasti tik prėjęs šį kelią.Ir čia niekas to nepatyręs negali nei padėti , nei paguosti, nes to tiesiog neįsivaizduoja.Yra išgyvenusių po šios ligos, yra ir išlošusių milijoną.Visko būna šiame pasaulyje.

[Roberta]

Gabija, kaip Jūs? gal užeinate dar čia..
Aš tai stengiuos gyventi gražiai ir laimingai:)Neturiu teisės būti pikta ar liūdna. Nebent trumpam.Tiek visko gražaus gyvenime... kadangi negeriu jokių vaistų, tai jaučiu didesnį nerimą, bet..panerimauju ir tiek.Nu ką dabar darysi. Matyt, vaistai neblogai mane išderinę.O šiaip turiu tiek darbų, įsipareigojimų, veiklos, kad neturiu teisės kažką nuvilti, tad dirbu.Va, parke vaikščiojau, bandžiau pakvėpuoti tokiu spec kvėpavimu, kur nerimą nuimt padeda, tai toks diedas prisvilo, sako, susitikim po darbo:))) Na, mat kaip vyriokai kibina, tai kur jau čia depresuosi:)))
Kai labai nerimauju ir atrodo-jau šakės, sakau Dievui-saugok mane. Žmonės mes visi silpni, bet Dievas ir tikėjimas mus gali kiek pastiprinti.Prisiskyniau jazminų... Kiek jau to gyvenimo duota, kokio duota-geresnio, linksmesnio ar liūdno, skaudaus-tai turim priimti su dėkingumu.Šiandien va yra graži diena, o kas bus ryt, kas žino, nieks....