Roberta
Pranešimai: 721

2015-06-25 06:06

vakar buvau Prisikėlimo bažnyčije, prie sv. Teresėlės relikvijų.man buvo jauku, gera, dėl daug ko meldžiausi...manau, kad būtina plėsti savo gyvenime tikėjimo erdvę, mažiau lieka erdvės blogiem dalykam, mintims.kai žmogus ramus, kažkaip ir problemas lengviau spręsti..kai meldiesi, vadinas tiki, kai tiki, meldiesi:) prašai, nori, dėkoji.taipir save kažkaip užprogramuoji, o tada ir kažkaip realybėje darai jau šiek tiek kitaip, vadinas, ima kai kas ir keistis realiai.pagaliau yra tikrai stebuklai.juk jei jų nebūtų, tai ir žodžio tokio, sąvokos tokios nebūtų.ir yra daugybė liudijimų apie išgijimus, lemtingus gerus pokyčius.reikia pasitikėti Dievu.tai reikia ugdytis.net melstis iš karto nepavyksta.o malda yra ir meditacija raminanti, ir atverianti.bet tik karais sunku atsiplėšti nuo savo ego, nuo proto išmislų.

liuda
Pranešimai: 105

2015-06-24 20:06

Malda turėtų atrakinti dieną ir užrakinti naktį. - Sena patarlė

Malda nėra nei juodoji magija, nei reikalavimo nota. Malda yra ryšys. - Johanas Heussas

rdquo;Vaduokitės iš nerimo, baimės ir neišmanymo. Tik tuomet išsiskleis tikroji žmogaus asmenybė. Nerimas išnyksta tikint Dievą, tikint, kad viskas, kas atsitinka yra gerai ir reikia paklusti Dievo valiai.rdquo; - Satja Sai Baba

liuda
Pranešimai: 105

2015-06-24 20:06

Apie Satja Sai Baba yra nemažai knygų išleista, tad nenoriu būti įkyri čia jį cituodama, bet paskaityti jį tikrai labai verta, ir tie, kurie įsijaučia į tai, kad mūsų siela iš tikrųjų yra nemirtinga ir kad miršta tik kūnas, kad gimstame ne vieną kartą, tiems atsisveikinti su šiuo gyvenimu yra daug lengviau. Tiesiog tam būtina iš anksto nusiteikti ir pasiruošti.
Ir Šv.Rašte yra pasakyta: rdquo;Žmogaus gyvenimas žemėje yra bandymasrdquo; (Job.7,1)

rdquo;Dažnai išbandyti drąsą reiškia ne mirti, bet gyventi!rdquo; - Vittorio Alfieris

rdquo;Šiame gyvenime nebus tokios padėties - tai tik amžinojo poilsio padėtis - kad nejaustume jokio neramumo, neturėtume jokio širdies ar kūno skausmo.
Reikia pakęsti šio gyvenimo vargus.
Jėzus: Mano sūnau, aš nužengiau iš Dangaus dėl tavo išganymo; aš vargstu kaip ir tu, kad tave savo pavyzdžiu išmokyčiau kantrybės, kad tu be murmėjimo neštum šio gyvenimo vargus.
Juk visas mano žemiškasis gyvenimas nuo gimimo valandos iki mirties ant kryžiaus - buvo tik skausmas.rdquo;

liuda
Pranešimai: 105

2015-06-16 22:06

rdquo;Remiantis aerodinamikos dėsniais mokslininkai seniai įrodė, kad kamanė skraidyti negali: jos kūnelis persunkus, o sparneliai silpnučiai.
Laimė, kamanė apie tai nežino ir visų nuostabai ramiai sau skraido!rdquo;

rdquo;Nė minutės nešvaistyk nerimui dėl to, kas neišvengiama!rdquo;

rdquo;Džiaukis, kad gali kentėti, džiaukis, kad gali jausti... Kaip gali pasakyti, kad jautiesi gerai, jei nesijautei blogai? Taigi, turi tai su kažkuo palyginti.rdquo; /Tomas Tryonas/

rdquo;Dažnai išbandyti drąsa reiškia ne mirti, bet gyventi!rdquo;
rdquo;Vittorio Alfieris/

rdquo;Išminties viršūnė yra priimti faktus tokius, kokie jie yra... iškęsti tai, ko mes negalime išvengti.rdquo;
/Montaigne/

Atminkite - jūs atėjote į šį pasaulį, kad ištrūktumėte iš gimimų ir mirčių rato, todėl naudokitės kūnu kaip instrumentu ir tiek.rdquo;
/Satja Sai Baba/

Visų pirma suvokite, kad esate nemirtinga siela - nesugriaunama, šventa, tyra ir dieviška. Tai suteiks jums nepalaužiamos drąsos bei stiprybės.rdquo;
/Satja Sai Baba/

Leta
Pranešimai: 703

2015-06-14 18:06

Man liūdna. Aš noriu gyventi, tai taip savaime suprantama. Dar niekada realiai nesusidūriau su savo mirtimi. Visai nežinau, kaip aš atlaikysiu tą akistatą. Gal būsiu visai apgailėtina. Tyliai tikiuosi, kad kaip sakė Žirardo - mano motina, kuri buvo man visas pasaulis, tai išgyveno, išgyvensiu ir aš.
Nedrįsčiau mokyti kitus, kaip pasitikti mirtį. Nieko geriau nesugalvoju, kaip Škac, mirtie, škac...

gabija
Pranešimai: 203

2015-06-14 13:06

Vakar rado metastazių plaučiuose, todėl turėsiu dideles galimybes per kančias apvalyti savo sielą.Valysiu pradžiai vėl vemdama 4,5 mėnesio , po to gaudydama paskutinius oro gurkšnius.Mano siela bus kaip su persiliu išskalbta.
Aplamai daugiau neberašysiu, nes tai ką aš jaučiu ir ką skaitau forume jau yra dviejų pasaulių nesusikalbėjimas.Dėkui , kad stengėtės padėti, bet mes nesuprantame vieni kitų ir tai ne jūsų kaltė.Gal jau mano psichika pradeda adaptuotis prie kitokios būsenos.
Ryt važiuosiu prie jūros , noriu palikti vaikams dar mano sveikai atrodančios nuotraukų.Pasiklausyti bangų...
O jei mane dabar sutiktumėte gatvėje tai aš būčiau blondinė , ilgokais banguotais plaukais, baltu sijonu arba baltomis kelnėmis, su grandinėle ir auskarais, su šešėliais ir padažytomis lūpomis.Kas galėtų pasakyti ,kad aš mirtininkė?
Nuo treniruoklių nustojo skaudėti nugarą, todėl nesuprantu,kodėl aš turėjau nieko nedaryti?
Jei kas norėtų man parašyti, ypač jau sirgę vėžiu mano adresas raisinta@gmail.com.
Geros visiems vasaros.

Greta
Pranešimai: 148

2015-06-13 16:06

Linkiu sveikatos visoms. Vėžio bijoti, na nežinau. Mes visi jo bijom, nes nežinom kas bus rytoj. Mano vyro sesuo sirgo vežiu, ir pas mane atvaziuodavo, nakvodavo, bendravome,valgeme, gereme is tu paciu indu ir nieko neatsitiko. Viska reikia priimti žmoniskai, juk ne raupsuotieji ...Kaip dievas ar pats likimas sutvarkys taip ir bus.Gero savaitgalio visoms, būkite laimingesnes nors šia dieną...

gabija
Pranešimai: 203

2015-06-11 11:06

Būna ir atsipalaidavimo valandėlių su žvake ir relaksacine muzika.Kaip nekeista dabar fiziškai jaučiuosi beveik normaliai, o operacijos metu kentės kūnas , o ne dvasia.Per chemiją irgi kentės kūnas.Dirbu su lengvais krūviais, nes vėl reikės vargšių venų.Jau jų neberasdavo, pakilojus hanteliukus pradėjo lengviau įdurti.
Fizinis užsiėmimas kiek nukrauna mintis, ypač kai apie save matai jaunus , stiprius žmones.
O aplamai kam aš čia suku visiems galvas.Duos dievas jūs nesusitiksit šių problemų.
Dabar vasara, tai ir gyvenkit su vasariškom mintimis.

Roberta
Pranešimai: 721

2015-06-11 10:06

Nežinau, bet man atrodo, kad reikia ir užuojautos,ir padrąsinimo, ir leisti išsiverkti, ir papykti.Gal supyksite, gal nepatikėsite, bet gal reiktų Jums ne spausti save, o kaip tik atsiplaiduoti(tai nereiškia ištižti), labiau ne bėgte sportuoti, bet kaip tik lėčiau eiti, dažniau žiūrėti į žalumą, į debesis. Atsiplaiduoti kažkaip nuo įtampos,baimių. Gal reiktų daugiau pabūti tyloje,gamtoje, pasistengti suprasti,kas jums norima pasakyti ta liga. pagalvoti apie amžinus dalykus..bet..menka aš patarėja...

gabija
Pranešimai: 203

2015-06-11 06:06

Aš stengiuosi.
Vakar buvau treniruoklių klube.Išėjau pilna jėgų.Nežinau kas prieš onkologinę operaciją eina sportuoti.
Jei mirčiau ant operacinio stalo manyčiau, kad aukščiausias mane myli.Ir operacijos nebijau.
Na , o kankinami chemija tai turbūt atleikame kilnią bandyminių žiurkių funkciją.Pusę metų žudo, kad metus pagyventum, po to vėl iš naujo.Na gal taip aukojamės ateinančių kartų išgyvenimui ir išgydymui.
Dėl vaikų ir jaunimo iš viso kalbos nėra.Mačiau jaunimą, kuris atėjo į chemiją su šypsena, o po dviejų savaičių jau buvo be plaukų.
O aplamai baigiam šią temą.
Tik noriu pasakyti, kad nebijotumėt tokių kaip aš, žiūrėtumėt kaip į sveiką žmogų.Nebijotumėt su juo bendrauti , įsivaizduodami, kad būtinai reikia guosti.Geriau nuvesti temą į šalį,leisti išsiverkti.
Jei serga labai artimas žmogus patys pasitarkit su psichologu kaip bendrauti su juo.
Kai užknisa chemija ne užuojautos reikia , o įteigti , kad reikia iškentėti, nes užuojauta dar labiau praskiedžia.
Kadangi dabar taip gražu lauke , tai linkiu visoms gerų atostogų ir gerų emocijų.

Grįžti į

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: 7 ir 0 svečių