2015-10-31 07:10
kažkada mes visi sėdėjome kosminėje kavinėje ir gėrėme kapučino.visi buvom švarūs švarūs, tik sielos, bekūniai, visi labai draugiški ir mylintys, jokių nesutarimų, tai buvo rojus.ir nutarėm išmėginti materialumą-nusileisti į žemę.apsivilkom žemiškuosius rūbus, sutarėm vieni pabūti mokytojais, kiti gydytojais, na, visi norėjo būti teigiami.bet reikėjo pabūti ir viens kitam tais, kurie mokys stiprybės, mes iššūkiuos, leis pažinti įvairesnį ir kietesnį gyvenimą. bet nieks nenorėjo būti blogiečiu, skriausti kito. na, bet tokios taisyklės-neisi į žemę, į materialumo, nebus suteiktas kūnas, jei neturėsi priešo.tai ką-tais mažaisiais tironais sutiko pabūti tie, kas labiausiai mus mylėjo, jie sutiko mums pabūti piktais, negerais.nors gilumoje skauda širdį(jie jau tai ir pamiršo), bet jei vis meta mums kokias nesąmones, kad mes savo dvasioje kiltume, įveikinėdami iššūkius.taigi-visiem savo piktadariam turime tik dėkingi būti.kada nors kai vėl susitiksim visi kosminiame kapučino, galėsime pasijuokti kartu, aptarti visa tai atsiplaidavę:) visi gi esame vienodi-geri ir faini, čia, žemėje, materialume, tik štai čia mum tai kažko trūksta, tai kažkas ne taip, tai kitas geresnis, tai kažkas skriaudžia.
