2015-08-23 21:08
sveiki,tikriausiai oras siandien tiek daug jusu subure prie forumo,lauke vesu ,lyja todel malonu paskaityti daug ir ivairiu nuomoniu,ir jeigu kam idomu as jas visas gerbiu ir savaip vertinu,mantei noriu pasakyti,kad nesvarbu esi dvieju ar vieno metro tu suauges ar vaikas ,jei skauda,jei bloga ,amzius ir ugis nesvarbu,svarbu,kad mes visi esame zmones ir kiekvienam norisi pagalbos,kaip istrukti is sios ligos gniauztu,nemanau,kad cia dugelis dejuoja tik del to,kad neturi ka veikti ar is papratimo,man sakykim idomu isgirsti kitu nuomone paklausti kaip jiems kokiu zino gydymosi budu ,ar tiesiog isklausyti,ir niekas nepraso uz rankos vedzioti ,tiesiog malonu pabendrauti nes dugumai rupi tas pat liga.nesu ir as mokine maciusi to gyvenimo ir ivairaus esu baigusi du universitetus,dirbu su zmonemis atsakinga darba,esu dugiau kaip du metus lankiusis pas psihologa,todel manau turiu teise teigti ,kad gyvenimo taip pat macius,bet kad zmonems si liga vos ne ismislas kurio jie nesugeba suvaldyti niekada negaleciau teigti,tai irgi tik mano nuomone ir dar niekada nesakykite,kad jei vienas kitam brangus zmones palieka vienas kita,tai nieko nereiskia,gal jums taip ,bet mes visi skirtingai esame brangus ir niekada taip vienareiksmiskai negaima teigti,gal kas jums atrodo juokinga kitam griauana gyvenima,as nenoriu jusu mokyti ar priekaistauti,tiesiog man taip atrodo,linkiu visiems stipriu santykiu su brangiais zmonemis tai ir kelio atkarpa i pasveikima.labanakt.