Sveiki, mielieji:) Man smagu skaityti jūsų parašymus, aš irgi kovoju savo fronte - depresija man diagnozuota, ir kai sumažinu vaistus kandžiojasi. Labai noriu jums visiems pasakyti ačiū už pastangas išreikšti savo būseną žodžiais. Dabar man daug naujų minčių atsirado, geriau jus suprantu
Dėl kalbėjimo iš duobės į duobę. Abu kalbėtojai žino, jog priežasties, dėl kurios jie duobėje, nepanaikinsi, o ir požiūrio į priežastį nepakeisi. Yra kaip yra. Būna prašviesėjimų. Su priežastimi, bet dažniausiai be. Galima pasidalinti patirtimi, pvz., kokiu saldainiu buvai išviliotas iš duobės. AD nesiskaito.
Mane išviliotų nuveiktas didelis darbas, paimtas iš krūvos nepadarytų darbų. Tačiau jėgų nėra net ir pačiam mažiausiam...
O aš dėkinga už bet kokį nepiktą dėmesį. Kad ir patarimą, nors juo ir nepasinaudočiau. Kad ir lašelis, bet visviena gerai. Ačiū.
Dabar jau lyg viskas gerai. Bet ryt turiu paskaitą ir.. pasiruošt neįstengiu. Ai, gal ryt rytą.. Ech, tos duobės..
Ei, kartais parašau, nenarstyk savęs, geriau eik ką nuveikti ar pasilepinti.O, tai, žinok, jei suksi suksi galvą, būtinai rasi ko blogo savy. Dar jei paimsi kokią medicinos knygą, tai rasi ligų labai daug, kurios tau irgi tiks.Visiems būna blogų nuotaikų, savijautų, nereikia to reikšminti. Nes...kam skiri laiką, dėmesį, tas ir auga...
As toks ir toks,gyvenu ten ir ten,sirgau tuo ir tuo..)
Vienas reiskia dualizmo nebuvima(nors kartais..)
Esme yra ne tame kas as esu,bet tame,kas as is tikruju esu...
)
Beje, savo problemų nelaikau ypatingomis. Gyvenimas man visada suteikia šansų, nesu labai tikintis, bet ant savo gyvenimo tikrai neburnosiu. Klaidas, kurias dariau ir vis dabar neišvengiu yra mano klaidos, nemetu šios naštos aplinkiniams, tikiuosi.