Labas visiems. As dirbanti pensininkė. Pirmą kartą susirgau depresija, kai pradejo viskas neprognozuojamai keistis 1992, po Atgimimo euforijos. siaip taip išsikapsčiau su 1 vizitu pas net nezinau kokį specialistą, kur sužinojau, kad dar turiu jumoro jausmą ir matyt darau gerą įspūdį. Gavau mėnesiui kokių tai vaistų, kuriuos beveik suvartojau, nors nesupratau ar jie man ką nors reiškė. Perskaičiau visus Kauno viešosios bibliotekos fonduose buvusius detektyvus. Vėliau atsirado galimybė dirbti mėgiamą darbą ir 10 metų buvo neblogai.
Dabar jau du kartus bandziau gydytis vaistais, puse metu ir metus. Pati rdquo;pasidariaurdquo; beveik psichoterapeutu, turiu net diploma. Taigi stengiuosi valdyti situaciją, bet rezultato nėra. Bijau nakties, nes žinau, kad ji bus trumpa, o rytas baisus. O dieną būtų gerai, jei nebūčiau tokia nupiepus. Tai va toks mano santykis su depresija. Ar aš sveika? Nežinau.