2015-08-23 17:08
Is dalies sutinku, bet...aš esu linkusi kitiem padėti, palaikyti, suteikti. bet....kai man skauda, tai skauda, aš negaliu minčių nukreipti.Na, kai jūs įsipjaunate pirštą ir bėga kraujas, labai skauda, gi negalite kitais rūpintis. Deja. O, kad tai būtų piršto įsipjovimo skausmas!Dažnai skauda 100 kartų labiau, deja. ir nerandi vietos, ir kenti, ir ieškai, ir visiem įkyri. Tik artimiausias egali suprast tą liūdesį ir gėlą. Aš 1000 kartų loabiau būčiau laiminga galėdama padėti kitiems, deja, kai juoda, tai juioda, tik inkščiu.Todėl,kai esu stipresnė, noriu padėti kitiem, daug dirbu, kad atidirbčiau, stengiuos.Ir galvoju, vyliuos, kad DABAR tai jau bus gerai, bet deja...ir vėl ateina juodumos ir viską nusineša-pastangas visas ir t. t. ir ką tu jom:(manau, kad kiekvienas normalus žnmogus tą jaučia-kad geriau guosti, padėti, negu būti guodžiamam, gelbėjamam, bet...