depresijos gydymas

[dr]

Atsiprašau ir aš, nors nieko specialiai neįžeidinėjau, tik mano nuomonė gal buvo per stipriai išsakyta, nepagalvojus apie tai, kaip gali pasijusti kiti žmonės.

[Roberta]

Ir aš ATSIPRAŠAU.

[sveikas]

Matote, kaip kartais sunku pasakyti vieną žodį. Taigi, padarysiu tai pirmas - ATSIPRAŠAU.

[Roberta]

Jeigu aš galėčiau ramiai pagulėti dvi savaites ir man grįžtu jėgos ir noras gyventi, bet, deja, negaliu.O rūpesčių daug, darbų daug. Pavargusi. O negaliu atsiplėšti nuo reikalų , atsakomybės. Leta, manau, kad reikia iš esmės išrauti tai, kas kelia depresiją.nes jei nepašalinsim priežasčių, tai tik vaistais gali laikinai užsiglušinti ar pakelti save, bet kiek gi galima nuvarytą arklį dar ginti į gyvenimą, anksčiau ar vėliau jis kris. Reikia gerai susivokti, nuo ko tas liūdesys, nerimas, maišatis galvoje. Ir bandyti kažką keisti gyvenime, savyje, o kas neįmanoma-su tuo išmintingai susitaikyti. Manau, reikia gerai į save įsiklausyti-protu ir širdimi. psichoterapeutas ir padeda lyg iš šono pažvelgti į save, nes kai esi su pavažiavusiu stogu, tai per sunku, pernelyg arti.Reikia tarsi kažko iš šalies, kuris turi patirtį tokiuose dalykuose.Reiktų gal labai išmintingo žmogaus, draugo.Galima ir iš tų knygų kai ką susirankioti, iš kitų žmonių.Bet vis vien-kiek nori gali skaityti pvz dietos aprašus-nesukūsi dėl to, reikia ir Daryti. Pamažu.Aš vis pritrūkstu kantrybės. Ir , be to, nesu gerai suvokisi savo paklydimų dvasinių priežasties. Bet jau artėju:) Anksčiau jausdavausi dar blogiau.O vaistų esu išbandžiusi daug, vien atidepresantų gal 5 rūšių. Nepadeda.Nes negali suteikti vaistai atsakymų.Bet jie gali būti geras placebas. Juk svarbu tikėti.

[Leta]

Aš manau, kad dėl paveldėjimo aiškaus atsakymo nėra. Mano giminaičiui panikos priepuolius iššaukė paauglystėje persirgta sunki liga, kai jam užsifiksavo situacija, kai motina klūpojo šalia lovos, sukaustyta nuojautos, kad sūnus miršta. Jis tada išgyveno mirties baimę ir vėliau jau negalėjo šito atsikratyti. O kitam pažįstamam atsirado mirties baimė po išgyvento mirties pojūčio pavartojus narkotikus. Šitie du atvejai tikrai nepaveldėti.
O jei tik depresija, be panikos priepuolių, tai atmosfera šeimoje ir artimųjų elgsena manau gali įtakoti augančio vaiko psichinę sveikatą. Taip kaip ir alkoholikų šeima gali paveikti savo vaikus neigiamai.

[Marija]

Noretusi pabendrauti, bet nedrasu rasyti, nes tas rdquo;lojantis suordquo; man labai jau giliai i sirdi istrigo....

[Roberta]

Ai, visokių tų knygų buvo. Atsikėliau ryte ir galvoju, kad niekas neteikia džiaugsmo jokio, tik per sukąstus dantis gyvenu, nemoku jau nei nusišypsoti. Tik iš katino dar kiek nisišypsau, nes jis labai gudriai elgiasi:)

[violla]

Tikiuosi, kad greit įsijugs žavina rašyti, o aš eisiu pagalvės ieškoti. Apie meilę-nemeilę kalbėti smagu, bet rytoj teks vėl keltis. O to ryto kaip nemėgstu..va, dabar, pats tas gyvenimas būtų..gaila.

[violla]

Dingo mano viena žinutė..hm?

[zunda]

D

Kas čia, užuomina, kad neerzinčiau ? :)

Aš tau linksmą nuorodą parašysiu, jei dar nematei.
Einu ilsėtis, labai bloga diena buvo, nors ne tik ši diena. Visa savaitė.

www.youtube.com/watch?v=CjAsJfz9dBcfeature=related