Sveikos merginos,
Matau kad endometriozes forumas visai ismiro.. o stai as noreciau pasidalinti savo 8 metu gyvenimu su endometrioze patirtimi ir tai kaip as ismokau kovoti su skausmu ir kitokiais pasaliniais jos veiksniais. Taigi kaip ir visu merginu pradiniai simtomai man matyt prasidejo dar ankstyvoje paauglysteje, tai labai skausmingos menesines(veliau gine atrado cista kuri jos manymu ten gyveno begalo seniai), dar su klasiokemes jaukaudavom kad eziukas tuoj is manes islys. Su laiku tai virto i tragedija, mazdaug nuo 17-18 metu menesiniu skausmai vis stiprejo, kaip tik prasidejo mano intensyvus asmeninis gyvenimas, pradejau gyvent su draugu, taigi kas menesi mmm skausmai vis stiprejo kol galiausiai kiekvienu menesiniu metu imdavau alpti is skausmo. Ejau pas gydytojus, jie israsydavo antibiotiku nuo uzdegimo ir kontraceptikus. Bet ju negerdavau nes labai bijojau priaugti svorio kas ir taip vyko per tuos metus nes gyvenau seslu gyvenimo buda, kartu su vaikinu naktipieciaudavom ir t.t. tad dasigyvenau iki tiek, kad vienu menesiniu metu pilva ispute it baliona temperatura +38 o uz poros dienu turejau gint bakalaura(beje ji as apsigyniau nors +38 ir atrodydama it nescia moteris). Tada suskubau pas privacia gydytoja kuri tuoj pat nusiunte mane operuotis, nes gimdoje ties kakaleliu susiformavo dvi besibuciuojancios endometriozines cistos, kurios man uzspaude viska ka galejo.. po laparaskopijos israse nesteroidiniu, kuriuos meciau po pirmo durimo, kazkaip man labai jau negera nuo ju buvo.. o po operacijos matyt buvau vienintele palatoje is kurios para liejosi it is krano kazkas neaiskaus per drenaza.. Tad atgyvenus visa sita tragedija ir atrodydama it balionas pradejau galvoti, kodel viskas tai atsitiko butent taip. Pradejau daug skaityti visokiu idomybiu apie hormonus ir visokias imunines sitemos ligas, genetini ligos paveldimuma ir t.t. ir pagalvojau o gal paprasciausiai man uzsiimti savimi ir pradeti nuo sporto, sveikos mitybos, nepersivalgymo, pastovaus svorio kotroliavimo, odos bukles stebejimo ir stai rezultatas 5 metus po operacijos gyvenau be jokiu menesiniu skausmu ar kitu simptomu, nuejusi pas gydytoja(juos stengiausi keisti, nes po nesekmingu diagnosiu ir kanciu,kurios pasak gydytoju yra normalus menesiniu skausmas:))) nebetikejau niekuo) eilini syki pasitikrinti isgirdau klausima, o tai ar tau tikrai tas cistas operavo, viskas labai grazu, nezinau ka tu ten darai, bet darai gerai.. tiesa pries puse metu buvau apsileidusi, valgiau nesveikai ir kitaip savo organisma kankinau,labai daug stresavau del darbo... to pasekme atsinaujanantys dubens skausmai ir cista desneje kiausisdeje. Todel nebudama moksilinke ar gydytoja turiu nuojauta, jog gyvenimo budas, tai ka valgai, kiek judi, streso kontole kazkaip neitiketinai susijusi su visomis ligomis. Todel pamilkite savo kuna, isiklausikite i ji, duokite jam tai ko jam istiesu reikia, o ne riebaluose kepto visciuka ir Tv pries miega. Ir orgazmas jums atsidekos zvalumu, energingumu, gebejimu susitvarkyti su visomis ligomis.Tai pats geriausias vaistas, aisku tai reik daryt su protu, einant pas gydytojus, stebint savo bukle, tariantis su tuo kas apie tai numano.. tik rinkites gerus, kad netektu laukt dar 10 metu kad diagnoze nustatytu, kaip is esmes man ir buvo..