Dr. Robertas Kemežys:
Vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji (iki 30–40 metų) dažniausiai serga 1 tipo cukriniu diabetu.
Lietuvoje ir Europoje net 99 proc. visų cukrinio diabeto atvejų iki 18 metų amžiaus tenka 1 tipo cukriniam diabetui.
Tačiau kituose kontinentuose (ypač Azijoje, Šiaurės Amerikoje) dėl didelio vaikų nutukimo, netinkamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo vis dažniau diagnozuojamas 2 diabeto tipas.
Šiandien dar nėra visai aišku, kas sukelia I tipo diabetą. Neabejotina paveldėjimo reikšmė, nes tėvų diabetikų vaikai dažniau suserga šia liga. Tačiau 60–70 proc. atvejų susergama ne dėl paveldėtų, o dėl aplinkos rizikos veiksnių (infekcijų, gyvensenos įpročių, aplinkos taršalų ir kt.). Deja, kol kas nepavyksta išsiaiškinti, kurie gi veiksniai lemiami.
Dažniausi diabeto simptomai – besaikis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis ir staigiai krintantis svoris, nepaisant nepakitusių mitybos įpročių ir vienodo maisto kiekio.
Diabetą galima įtarti, jeigu vaikas ima naktimis šlapintis į lovą, greit nuvargsta, būna blogai nusiteikęs.
Kraujo gliukozė vaikystėje sunkiai kontroliuojama.
Vaikams ypač reikėtų vengti hipoglikemijos, nes dėl mažo gliukozės kiekio labai kenčia besivystančios smegenys.
Didelė gliukozės koncentracija labai pavojinga dėl atokiųjų komplikacijų. Laikui bėgant, dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo vystosi diabetinės akių ligos (baisiausia iš jų – retinopatija, progresuojanti iki aklumo), inkstų pažeidimas, kuris progresuoja iki inkstų funkcijos nepakankamumo, kojos nervų pažeidimas, dėl kurio sutrinka galūnės kraujotaka, ją gali tekti amputuoti.
Dr. Robertas Kemežys:
Deja, tenka pripažinti, kad vaikų, sergančių 1 tipo CD, kontrolė Lietuvoje yra tik patenkinama.
Kasdieninė savikontrolė (gliukozės testų atlikimas namuose ryte, prieš kiekvieną valgį, prieš miegą) ir subalansuota dieta leidžia sergančiajam saugiai ir tiksliai dozuoti insuliną.
Pagrindinis ilgalaikės ligos kontrolės žymuo – glikuotas hemoglobinas.
Jei diabetas gydomas gerai, gliukozės koncentracija normali, žymens reikšmė siekia 6,5–7 proc.
Pastaruoju metu cukriniu diabetu sergantiems vaikams kompensuojamas pakankamas glikemijos savikontrolei skirtų juostelių skaičius (iki 1800 per metus iki 18 metų amžiaus), šiemet pradėti kompensuoti ir glikuoto hemoglobino tyrimai (iki 4 kartų per metus).
Tačiau ne visi cukriniu diabetu sergantys vaikai gydomi vaikų endokrinologų (ypač Vilniaus krašte), nors tai turėtų būti daroma pagal patvirtintą cukrinio diabeto metodiką.
Dr. Robertas Kemežys:
Dažnai manoma, kad vaikai 1 tipo cukriniu diabetu suserga todėl, kad valgė daug saldumynų, tačiau taip nėra, nes šis diabeto tipas yra autoimuninė liga, kurios metu (dažniausiai dėl genetinių priežasčių) visiškai sutrinka insulino gamyba kasos β ląstelėse ir būtinas nuolatinis gydymas insulino preparatais.
Žmonės neretai mano, kad sergančiųjų cukriniu diabetu vaikai taip pat sirgs šia liga. Iš tikrųjų, jei vienas iš tėvų serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, – tik 5 procentai. Jei šia liga serga abu tėvai, tikimybė – 10–15 procentų. Broliui ar seseriai tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra labai maža, nors pavienių atvejų pasitaiko.
Dar vienas paplitęs mitas – sergantysis cukriniu diabetu turi antsvorio. Šis teiginys nėra absoliutus ir juo labiau negali būti aklai taikomas sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu. Netgi atvirkščiai, ligos pradžioje sergantieji šia ligos forma netenka svorio, būna išsekę. Antsvorio dažniausiai būna sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Dr. Robertas Kemežys:
1 tipo CD visada yra gydomas insulinu. Vaikams skiriama intensyvi insulino terapija. 1–2 kartus per dieną švirkščiama vidutinio arba ilgo veikimo insulino, kuris patenkina insulino poreikį naktį ir tarp valgių. Kiekvieno valgio metu suvartotiems angliavandeniams pasisavinti reikalinga trumpo arba greito veikimo insulino dozė, tad jo švirkščiama 3–4 kartus per dieną prieš valgį arba valgant.
Taip pat būtina tinkama dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dietos esmė yra ne tik produktų kokybinis pasirinkimas, bet ir jų maistinės vertės žinojimas. Ypač svarbu tiksliai suskaičiuoti suvalgomus angliavandenius, pagal jų kiekį tikslinama insulino dozė. Labai svarbu, kad parinkta dieta tiktų augančiam vaiko organizmui.
Kiekvieno paciento, sergančio cukriniu diabetu, gydymas yra individualus ir kintamas
Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui.
Dr. Robertas Kemežys:
Dažniausiai susiduriama su mokymo apie cukrinį diabetą problemomis. Paprastai diabeto metabolinė kontrolė tiesiogiai priklauso nuo paciento ir jo artimųjų žinių apie šią ligą, tinkamų mitybos įgūdžių, reikiamos savikontrolės.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Tėvams sergančio cukriniu diabetu vaiko priežiūra yra opi problema. Jei vaikas mažas, jis dar nesugeba pats savimi pasirūpinti – negali pasitikrinti gliukozės kiekio ir susileisti insulino. Jeigu pirštuką prasidurti ir gliukozės tyrimą atlikti išmoksta penkiamečiai ar šešiamečiai, insulino sušvirkšti nebebijo septynmečiai ar aštuonmečiai, tai atsakingai nuspręsti, kiek insulino reikia sušvirkšti tam tikram suvalgyto maisto kiekiui, dažnai nesiseka net paaugliams.
Norint tinkamai prižiūrėti „cukrinuką“, vienam iš tėvų dažnai tenka išeiti iš darbo. Vėliau, po kelerių metų pertraukos, darbą surasti labai sunku. Jei vaikas serga nuo mažens, jis ilgiau neišmoksta būti savarankiškas. Be abejo, viskas labai priklauso nuo vaiko žinių apie ligą ir nuo tėvų sugebėjimo pamažu perleisti vaikui atsakomybę. Kartais per gerą norą užtikrinti optimalią ligos kontrolę ir taip atitolinti galimas komplikacijas ignoruojami vaiko asmenybės poreikiai, sutrikdoma jo psichosocialinė raida. Tuomet vaikai ilgai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už ligos kontrolę, neretai ima savo problemą ignoruoti. Ypač sunki yra „cukrinukų“ paauglystė, kuriai maištavimas yra natūraliai būdingas.
1979 metais buvo pradėtos naudoti insulino pompos. Per pastarąjį dešimtmetį jos tampa vis populiaresnės. Ir ne be reikalo. Insulino pompa mėgdžioja žmogaus kasos darbą. Ji nuolat išskiria į organizmą bazinį insulino kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal ligonio svorį, organizmo poreikį atitinkamu metu. Insulino pompoje yra rezervuaras (pripildyta ampulė), sujungtas su lanksčių kateterių sistema. Pro adatėlę, įkišta į pilvo, šlaunų ar sėdmenų poodį, organizmas nuolat gauna insulino. Prieš kiekvieną valgymą būtina susileisti insulino boliusą. Labai svarbus insulino pompos pliusas: nereikia kiekvieną kartą papildomai durti.
Besigydantysis turi gerai išmanyti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ligos eigai, dozių keitimą pagal gliukozės rodiklius. Todėl labai svarbu tartis su gydytoju, kad padėtų apsispręsti ir išmokti naudotis šiuo metodu.
Svarbu sekti, ar nesibaigia insulino pompos baterijos, ar nepersilenkęs lankstus kateterio vamzdelis – tada insulino tiekimas nutrūktų.
Kateterio injekcijos vieta gali parausti, infekuotis, niežėti. Tokiu atveju reikia keisti injekcijos vietą.
Su insulino pompa galima laisvai dirbti, bėgioti, sportuoti, o, jei turite specialų dėklą, – net maudytis. Dėklą naudokite ir tuomet, jei vaikas žaidžia smėlyje.
Paprastai firmos, kurios prekiauja insulino pompomis, leidžia 4–6 sav. išbandyti tą prietaisą, įvertinti jo privalumus ir priežiūros ypatybes.
Ji saugo sergantįjį nuo klaidingo sveikatos būklės įvertinimo. Hipoglikemijos ištiktas sergantysis gali būti panašus į išgėrusį alkoholio, o laiku nesuteikta pagalba gali kainuoti net gyvybę. Sunkios hipoglikemijos simptomai, kuriuos gali pastebėti aplinkiniai: keistas, neįprastas elgesys, sutrikusi sąmonė ar jos nebuvimas, gausus šaltas prakaitavimas.
Visame pasaulyje diabetu sergantys žmonės nešioja skiriamąjį ženklą – dažniausiai apyrankę. Lietuvos diabeto asociacija (LDA) propaguoja diabetu sergančiojo ženklelį. Lietuvos diabeto asociacijos sukurtoje apyrankėje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės. Ant apyrankės esančios raidės „dia“ reiškia „cukrinis diabetas“.
kurių vaikai serga diabetu.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Mūsų klubo tikslas – suburti sergančius vaikus ir jų tėvus. Viena svarbiausių funkcijų – švietimas, mokymas, savitarpio pagalba.
Organizuojami įvairūs mokomieji ir laisvalaikio renginiai, vasarą – stovyklos, savaitgalio išvykos, žygiai.
Renginių metu atliekame profilaktinius gliukozės tyrimus, dalijame informacinę medžiagą. Rengiami susitikimai su gydytojais, diabeto priežiūros priemones tiekiančių firmų atstovais.
Klubo nariai pirmieji sužino apie įvairias diabeto gydymo naujoves.
Susivieniję galime ir už savo teises pakovoti. Klubo nariai savo žodį tarė svarstant, kokį negalios lygį pripažinti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, kiek gliukozės testų reikia savikontrolei ir kt.
Atėjusieji į klubą pamato, kad ne tik jų šeimą ištiko ši neganda, aprimsta, pasisemia patirties.
Naujai atėję vaikai paprastai yra išsigandę, jaučiasi pasikeitę dėl ligos. Vaiko savijauta priklauso nuo to, kaip šeima reaguoja į naujas aplinkybes. Labai didelė dalis šeimų vaiko ligą linkę slėpti. Be abejo, paslaptis prislegia ir vaiką. Ją sunku išlaikyti – juk liga susijusi su kiekvienu gyvenimo žingsniu. Jeigu mokykloje vaikas valgo, jam reikia ir gliukozę pasitikrinti, ir insulino susileisti. Jei tarpusavy kažkuo dalijasi draugai, vaikas nenori išsiskirti iš būrio, kartu vaišinasi, pažeidžia mitybos režimą, dažnai nesuleidžia insulino, dėl to kenčia ligos kontrolė.
Ilgiau sergantys vaikai į viską žiūri kur kas laisviau. O taip ir gyventi lengviau.
Pasakoja Kotrynos mama
Dukrytė naktimis pradėjo šlapintis į lovytę. Maniau, gal vaikas pervargo, gal kokios problemos slegia. Mėginau kalbėti, mėginau naktį žadinti, kad nuvesčiau į tualetą, vakarais neduodavau skysčių ir t.t. Išbandžiau viską, bet niekas negelbėjo. Tuomet kreipėmės į šeimos gydytoją. Jis, įtaręs šlapimo pūslės uždegimą, paskyrė antibiotikų. Vaistai nepadėjo, gavome siuntimą pas pediatrą, šlapimo tyrimas vis dar rodė uždegimo požymius. Tądien diagnozę įtariau jau pati: mano mergaitė niekur neidavo be vandenuko. Ir iš viso blogai jautėsi: buvo vangi, paniurusi, labai greitai pravirkdavo. Paėjusi vos kelias minutes, skųsdavosi, kad pavargo.
Pediatrė diagnozę pasakė po penkių minučių ir mus iš karto paguldė į ligoninę. Kotrynos gliukozė buvo 32 mmol/L, kai norma svyruoja apie 4–6 mmol/L. Savo savijautos nelabai prisimenu, tik pašnibždom paklausiau gydytojos, ar tai pagydoma. Ji papurtė galva.
Žinoma, negalėjau verkti ar rodyti savo emocijų, negalėjau gąsdinti savo mergaitės. Dabar mes jau ramios ir tvarkomės visai neblogai. Cukriukai gana stabilūs, insulino leidžiamės nedaug. Kotryna truputį nuliūdo, sužinojusi, kad ši liga – visam laikui. Dar paklausė, už ką mums davė diabetą. Atsakiau, jog dėlto, kad ji protinga ir ypatinga mergaitė, ir dėl to, kad ji gali su tuo susitvarkyti.
Bet ji ir jaučiasi ypatinga ir truputį „riečia nosytę“, jei kokia draugė mato, kai aš jai duriu į pirštuką arba leidžiu vaistų.
Vienintelė problema – valgymas. Kol nesirgo, už „ožius“ būdavo paprasčiausiai nuvejama nuo stalo ir pavalgydavo išalkus. O dabar stengiuosi pagaminti tai, ką ji labiau mėgsta, pataikyti, kad neliktų alkana ir pan., o ji, be abejo, jau pradeda tuo naudotis.
• http://www.dia.lt/Vaikas_serga_cukralige.pdf Šiuo adresu pateiktas leidinys „Vaikas serga cukralige – atmintinė tėvams“.
• Kiekvieno sergančiojo pagalbininkas yra žinios. Ragnar Hanas „Vaikų, paauglių ir jaunuolių 1 tipo diabetas. Kaip tapti savo diabeto žinovu“ knygoje galima rasti atsakymus į daugelį klausymų apie vaikų cukrinį diabetą. Knygą galima nusipirkti interneto svetainėje: www.knygininkas.lt.
• Apie arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos veikiantį sergančiųjų klubą galite sužinoti Lietuvos diabeto asociacijoje (Tel. (8 ~ 5) 262 0783). Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8–17 val., penktadieniais iki 16 val.
• Lietuvos diabeto asociacijos puslapyje www.dia.lt rasite daug naudingos informacijos apie šią ligą. Galėsite pasidalyti savo mintimis forume.
• Kiti interneto puslapiai apie cukrinį diabetą: www.diabet.ru, www.diabetes.org, www.diabetesportal.com, www.jdf.org ir kt..
• Visiems vaikams iki 18 metų, sergantiems cukriniu diabetu, nustatomas vidutinis neįgalumo lygis. Jiems išduodamas invalidumo pažymėjimas, skiriama socialinio draudimo 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija bei tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms (0,5 bazinės pensijos dydžio pašalpa).
• Neįgalus vaikas iki 16 metų ir vienas jį lydintis asmuo turi teisę į 80 procentų bilieto kainos nuolaidą važiuoti reguliaraus maršruto vietinio susisiekimo keleiviniu transportu, tolimojo maršruto autobusais, traukiniais, keltais, laivais.
• Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Šalių suderintu laiku gali būti suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės neapmokamos atostogos.
• Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus, ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
• Daugiau informacijos apie taikomas lengvatas rasite čia: http://www.socmin.lt/index.php?-1345698812
Kraujo gliukozė vaikystėje sunkiai kontroliuojama.
Vaikams ypač reikėtų vengti hipoglikemijos, nes dėl mažo gliukozės kiekio labai kenčia besivystančios smegenys.
Didelė gliukozės koncentracija labai pavojinga dėl atokiųjų komplikacijų. Laikui bėgant, dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo vystosi diabetinės akių ligos (baisiausia iš jų – retinopatija, progresuojanti iki aklumo), inkstų pažeidimas, kuris progresuoja iki inkstų funkcijos nepakankamumo, kojos nervų pažeidimas, dėl kurio sutrinka galūnės kraujotaka, ją gali tekti amputuoti.
Dr. Robertas Kemežys:
Deja, tenka pripažinti, kad vaikų, sergančių 1 tipo CD, kontrolė Lietuvoje yra tik patenkinama.
Kasdieninė savikontrolė (gliukozės testų atlikimas namuose ryte, prieš kiekvieną valgį, prieš miegą) ir subalansuota dieta leidžia sergančiajam saugiai ir tiksliai dozuoti insuliną.
Pagrindinis ilgalaikės ligos kontrolės žymuo – glikuotas hemoglobinas.
Jei diabetas gydomas gerai, gliukozės koncentracija normali, žymens reikšmė siekia 6,5–7 proc.
Pastaruoju metu cukriniu diabetu sergantiems vaikams kompensuojamas pakankamas glikemijos savikontrolei skirtų juostelių skaičius (iki 1800 per metus iki 18 metų amžiaus), šiemet pradėti kompensuoti ir glikuoto hemoglobino tyrimai (iki 4 kartų per metus).
Tačiau ne visi cukriniu diabetu sergantys vaikai gydomi vaikų endokrinologų (ypač Vilniaus krašte), nors tai turėtų būti daroma pagal patvirtintą cukrinio diabeto metodiką.
Dr. Robertas Kemežys:
Dažnai manoma, kad vaikai 1 tipo cukriniu diabetu suserga todėl, kad valgė daug saldumynų, tačiau taip nėra, nes šis diabeto tipas yra autoimuninė liga, kurios metu (dažniausiai dėl genetinių priežasčių) visiškai sutrinka insulino gamyba kasos β ląstelėse ir būtinas nuolatinis gydymas insulino preparatais.
Žmonės neretai mano, kad sergančiųjų cukriniu diabetu vaikai taip pat sirgs šia liga. Iš tikrųjų, jei vienas iš tėvų serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, – tik 5 procentai. Jei šia liga serga abu tėvai, tikimybė – 10–15 procentų. Broliui ar seseriai tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra labai maža, nors pavienių atvejų pasitaiko.
Dar vienas paplitęs mitas – sergantysis cukriniu diabetu turi antsvorio. Šis teiginys nėra absoliutus ir juo labiau negali būti aklai taikomas sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu. Netgi atvirkščiai, ligos pradžioje sergantieji šia ligos forma netenka svorio, būna išsekę. Antsvorio dažniausiai būna sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Dr. Robertas Kemežys:
1 tipo CD visada yra gydomas insulinu. Vaikams skiriama intensyvi insulino terapija. 1–2 kartus per dieną švirkščiama vidutinio arba ilgo veikimo insulino, kuris patenkina insulino poreikį naktį ir tarp valgių. Kiekvieno valgio metu suvartotiems angliavandeniams pasisavinti reikalinga trumpo arba greito veikimo insulino dozė, tad jo švirkščiama 3–4 kartus per dieną prieš valgį arba valgant.
Taip pat būtina tinkama dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dietos esmė yra ne tik produktų kokybinis pasirinkimas, bet ir jų maistinės vertės žinojimas. Ypač svarbu tiksliai suskaičiuoti suvalgomus angliavandenius, pagal jų kiekį tikslinama insulino dozė. Labai svarbu, kad parinkta dieta tiktų augančiam vaiko organizmui.
Kiekvieno paciento, sergančio cukriniu diabetu, gydymas yra individualus ir kintamas
Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui.
Dr. Robertas Kemežys:
Dažniausiai susiduriama su mokymo apie cukrinį diabetą problemomis. Paprastai diabeto metabolinė kontrolė tiesiogiai priklauso nuo paciento ir jo artimųjų žinių apie šią ligą, tinkamų mitybos įgūdžių, reikiamos savikontrolės.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Tėvams sergančio cukriniu diabetu vaiko priežiūra yra opi problema. Jei vaikas mažas, jis dar nesugeba pats savimi pasirūpinti – negali pasitikrinti gliukozės kiekio ir susileisti insulino. Jeigu pirštuką prasidurti ir gliukozės tyrimą atlikti išmoksta penkiamečiai ar šešiamečiai, insulino sušvirkšti nebebijo septynmečiai ar aštuonmečiai, tai atsakingai nuspręsti, kiek insulino reikia sušvirkšti tam tikram suvalgyto maisto kiekiui, dažnai nesiseka net paaugliams.
Norint tinkamai prižiūrėti „cukrinuką“, vienam iš tėvų dažnai tenka išeiti iš darbo. Vėliau, po kelerių metų pertraukos, darbą surasti labai sunku. Jei vaikas serga nuo mažens, jis ilgiau neišmoksta būti savarankiškas. Be abejo, viskas labai priklauso nuo vaiko žinių apie ligą ir nuo tėvų sugebėjimo pamažu perleisti vaikui atsakomybę. Kartais per gerą norą užtikrinti optimalią ligos kontrolę ir taip atitolinti galimas komplikacijas ignoruojami vaiko asmenybės poreikiai, sutrikdoma jo psichosocialinė raida. Tuomet vaikai ilgai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už ligos kontrolę, neretai ima savo problemą ignoruoti. Ypač sunki yra „cukrinukų“ paauglystė, kuriai maištavimas yra natūraliai būdingas.
1979 metais buvo pradėtos naudoti insulino pompos. Per pastarąjį dešimtmetį jos tampa vis populiaresnės. Ir ne be reikalo. Insulino pompa mėgdžioja žmogaus kasos darbą. Ji nuolat išskiria į organizmą bazinį insulino kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal ligonio svorį, organizmo poreikį atitinkamu metu. Insulino pompoje yra rezervuaras (pripildyta ampulė), sujungtas su lanksčių kateterių sistema. Pro adatėlę, įkišta į pilvo, šlaunų ar sėdmenų poodį, organizmas nuolat gauna insulino. Prieš kiekvieną valgymą būtina susileisti insulino boliusą. Labai svarbus insulino pompos pliusas: nereikia kiekvieną kartą papildomai durti.
Besigydantysis turi gerai išmanyti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ligos eigai, dozių keitimą pagal gliukozės rodiklius. Todėl labai svarbu tartis su gydytoju, kad padėtų apsispręsti ir išmokti naudotis šiuo metodu.
Svarbu sekti, ar nesibaigia insulino pompos baterijos, ar nepersilenkęs lankstus kateterio vamzdelis – tada insulino tiekimas nutrūktų.
Kateterio injekcijos vieta gali parausti, infekuotis, niežėti. Tokiu atveju reikia keisti injekcijos vietą.
Su insulino pompa galima laisvai dirbti, bėgioti, sportuoti, o, jei turite specialų dėklą, – net maudytis. Dėklą naudokite ir tuomet, jei vaikas žaidžia smėlyje.
Paprastai firmos, kurios prekiauja insulino pompomis, leidžia 4–6 sav. išbandyti tą prietaisą, įvertinti jo privalumus ir priežiūros ypatybes.
Ji saugo sergantįjį nuo klaidingo sveikatos būklės įvertinimo. Hipoglikemijos ištiktas sergantysis gali būti panašus į išgėrusį alkoholio, o laiku nesuteikta pagalba gali kainuoti net gyvybę. Sunkios hipoglikemijos simptomai, kuriuos gali pastebėti aplinkiniai: keistas, neįprastas elgesys, sutrikusi sąmonė ar jos nebuvimas, gausus šaltas prakaitavimas.
Visame pasaulyje diabetu sergantys žmonės nešioja skiriamąjį ženklą – dažniausiai apyrankę. Lietuvos diabeto asociacija (LDA) propaguoja diabetu sergančiojo ženklelį. Lietuvos diabeto asociacijos sukurtoje apyrankėje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės. Ant apyrankės esančios raidės „dia“ reiškia „cukrinis diabetas“.
kurių vaikai serga diabetu.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Mūsų klubo tikslas – suburti sergančius vaikus ir jų tėvus. Viena svarbiausių funkcijų – švietimas, mokymas, savitarpio pagalba.
Organizuojami įvairūs mokomieji ir laisvalaikio renginiai, vasarą – stovyklos, savaitgalio išvykos, žygiai.
Renginių metu atliekame profilaktinius gliukozės tyrimus, dalijame informacinę medžiagą. Rengiami susitikimai su gydytojais, diabeto priežiūros priemones tiekiančių firmų atstovais.
Klubo nariai pirmieji sužino apie įvairias diabeto gydymo naujoves.
Susivieniję galime ir už savo teises pakovoti. Klubo nariai savo žodį tarė svarstant, kokį negalios lygį pripažinti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, kiek gliukozės testų reikia savikontrolei ir kt.
Atėjusieji į klubą pamato, kad ne tik jų šeimą ištiko ši neganda, aprimsta, pasisemia patirties.
Naujai atėję vaikai paprastai yra išsigandę, jaučiasi pasikeitę dėl ligos. Vaiko savijauta priklauso nuo to, kaip šeima reaguoja į naujas aplinkybes. Labai didelė dalis šeimų vaiko ligą linkę slėpti. Be abejo, paslaptis prislegia ir vaiką. Ją sunku išlaikyti – juk liga susijusi su kiekvienu gyvenimo žingsniu. Jeigu mokykloje vaikas valgo, jam reikia ir gliukozę pasitikrinti, ir insulino susileisti. Jei tarpusavy kažkuo dalijasi draugai, vaikas nenori išsiskirti iš būrio, kartu vaišinasi, pažeidžia mitybos režimą, dažnai nesuleidžia insulino, dėl to kenčia ligos kontrolė.
Ilgiau sergantys vaikai į viską žiūri kur kas laisviau. O taip ir gyventi lengviau.
Pasakoja Kotrynos mama
Dukrytė naktimis pradėjo šlapintis į lovytę. Maniau, gal vaikas pervargo, gal kokios problemos slegia. Mėginau kalbėti, mėginau naktį žadinti, kad nuvesčiau į tualetą, vakarais neduodavau skysčių ir t.t. Išbandžiau viską, bet niekas negelbėjo. Tuomet kreipėmės į šeimos gydytoją. Jis, įtaręs šlapimo pūslės uždegimą, paskyrė antibiotikų. Vaistai nepadėjo, gavome siuntimą pas pediatrą, šlapimo tyrimas vis dar rodė uždegimo požymius. Tądien diagnozę įtariau jau pati: mano mergaitė niekur neidavo be vandenuko. Ir iš viso blogai jautėsi: buvo vangi, paniurusi, labai greitai pravirkdavo. Paėjusi vos kelias minutes, skųsdavosi, kad pavargo.
Pediatrė diagnozę pasakė po penkių minučių ir mus iš karto paguldė į ligoninę. Kotrynos gliukozė buvo 32 mmol/L, kai norma svyruoja apie 4–6 mmol/L. Savo savijautos nelabai prisimenu, tik pašnibždom paklausiau gydytojos, ar tai pagydoma. Ji papurtė galva.
Žinoma, negalėjau verkti ar rodyti savo emocijų, negalėjau gąsdinti savo mergaitės. Dabar mes jau ramios ir tvarkomės visai neblogai. Cukriukai gana stabilūs, insulino leidžiamės nedaug. Kotryna truputį nuliūdo, sužinojusi, kad ši liga – visam laikui. Dar paklausė, už ką mums davė diabetą. Atsakiau, jog dėlto, kad ji protinga ir ypatinga mergaitė, ir dėl to, kad ji gali su tuo susitvarkyti.
Bet ji ir jaučiasi ypatinga ir truputį „riečia nosytę“, jei kokia draugė mato, kai aš jai duriu į pirštuką arba leidžiu vaistų.
Vienintelė problema – valgymas. Kol nesirgo, už „ožius“ būdavo paprasčiausiai nuvejama nuo stalo ir pavalgydavo išalkus. O dabar stengiuosi pagaminti tai, ką ji labiau mėgsta, pataikyti, kad neliktų alkana ir pan., o ji, be abejo, jau pradeda tuo naudotis.
• http://www.dia.lt/Vaikas_serga_cukralige.pdf Šiuo adresu pateiktas leidinys „Vaikas serga cukralige – atmintinė tėvams“.
• Kiekvieno sergančiojo pagalbininkas yra žinios. Ragnar Hanas „Vaikų, paauglių ir jaunuolių 1 tipo diabetas. Kaip tapti savo diabeto žinovu“ knygoje galima rasti atsakymus į daugelį klausymų apie vaikų cukrinį diabetą. Knygą galima nusipirkti interneto svetainėje: www.knygininkas.lt.
• Apie arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos veikiantį sergančiųjų klubą galite sužinoti Lietuvos diabeto asociacijoje (Tel. (8 ~ 5) 262 0783). Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8–17 val., penktadieniais iki 16 val.
• Lietuvos diabeto asociacijos puslapyje www.dia.lt rasite daug naudingos informacijos apie šią ligą. Galėsite pasidalyti savo mintimis forume.
• Kiti interneto puslapiai apie cukrinį diabetą: www.diabet.ru, www.diabetes.org, www.diabetesportal.com, www.jdf.org ir kt..
• Visiems vaikams iki 18 metų, sergantiems cukriniu diabetu, nustatomas vidutinis neįgalumo lygis. Jiems išduodamas invalidumo pažymėjimas, skiriama socialinio draudimo 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija bei tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms (0,5 bazinės pensijos dydžio pašalpa).
• Neįgalus vaikas iki 16 metų ir vienas jį lydintis asmuo turi teisę į 80 procentų bilieto kainos nuolaidą važiuoti reguliaraus maršruto vietinio susisiekimo keleiviniu transportu, tolimojo maršruto autobusais, traukiniais, keltais, laivais.
• Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Šalių suderintu laiku gali būti suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės neapmokamos atostogos.
• Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus, ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
• Daugiau informacijos apie taikomas lengvatas rasite čia: http://www.socmin.lt/index.php?-1345698812
Cukrinis diabetas, daug kam žinomas kaip cukraligė, neretai vadinamas šio amžiaus rykšte. Gydytojai su nerimu stebi, kad II tipo cukrinis diabetas diagnozuojamas jau ne tik vyresniems ir senyviems asmenims, bet ir 10 metų nesulaukusiems vaikams. Tai rodo, kad šiai ligai dabartinis gyvenimo būdas – labai palankus. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas pasaulyje paplitęs itin plačiai. Ši lėtinė metabolinė liga nėra išgydoma, tačiau šiuolaikinė medicina padeda visiškai sėkmingai ją sukontroliuoti ir išvengti komplikacijų. Jei Lietuvoje pirmo tipo cukriniu diabetu sergančių pacientų nėra tiek daug (priskaičiuojama apie 8 tūkstančiai), tai antro tipo cukriniu diabetu sergančiųjų yra kur kas daugiau ir šis skaičius sparčiai didėja. Ką reikėtų apie šią ligą žinoti kiekvienam iš mūsų? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – sparčiai plintanti liga, kurios sunkių komplikacijų galima išvengti tik griežtai kontroliuojant glikemiją. Tačiau griežta CD kontrolė turi savo kainą: didėja kūno masė ir dažnai pasitaiko hipoglikemija....
Skaityti daugiauKai dėl imuninės sistemos sutrinka insuliną gaminančių kasos ląstelių veikla, išsivysto pirmojo tipo diabetas. Ši nepagydoma organizmą alinanti liga dažniausiai užklumpa vaikus ir sukelia daug skausmo visai šeimai. Tačiau daugelis nežino, jog esama tvirtų įrodymų, kad ši liga susijusi su mityba, tiksliau su pieno produktais. Kaip karvės pienas sukelia pirmojo tipo diabetą yra plačiai aprašyta....
Skaityti daugiauRaimonda Černiauskienė: „Sergant diabetu svarbu norėti būti sveikam“ Aštuonerius metus diabetu serganti vilnietė Raimonda Černiauskienė susigyveno su liga ir net žino, kaip jausti gerai. Raimondai neseniai sukako 53-eji. Ji stebina aplinkinius savo entuziazmu, aktyvumu ir gera nuotaika. Ji sako, jog diabetas jai atiteko kaip „palikimas” iš mamos. Jos mirtis privertė Raimondą permąstyti gyvenimo vertybes, susiimti ir pareigingai vykdyti gydytojų rekomendacijas. Jos pasiekti rezultatai stulbina....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu 10–15 metų, daugeliui, neatsižvelgiant į diabeto tipą, atsiranda kraujagyslinių komplikacijų – tiek smulkiųjų kraujagyslių, tiek stambesnių kraujagyslių pažeidimų. Šį kartą – apie vieną iš cukrinio diabeto pasekmių – diabetinę neuropatiją. Kodėl ši komplikacija išsivysto, ką jaučia sergantysis ir kaip jis galėtų pats sau padėti? Į šį ir daugiau su tuo susijusių klausimų atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Endokrinologijos centro gydytoja Eglė BALČIŪTĖ...
Skaityti daugiauVisi mes laukiame nuostabaus Kalėdų meto. Tikime ir svajojame, kad neužgęstanti Viltis mus visada suras, o bėdos ir nelaimės – visada aplenks. Tačiau kartais taip nutinka, kad nelaukta ir netikėta ateina liga. Dažnai žmonės, išgirdę diagnozę, puola į neviltį, juos užplūsta mintys: „Jei būčiau galėjęs numatyti savo ateitį, gal būčiau galėjęs ką nors pakeisti“. Senieji išminčiai sakė, kad medicina yra ir filosofija, ir menas, ir mokėjimas numatyti, ir meilė mūsų pacientams. Iki šiol, norėdami padėti ligoniams ir nesuklysti, mes, gydytojai, svarstome konkretaus paciento gydymo variantus, parinkdami, mūsų manymu, jam tinkamiausią, taip tarsi numatydami vaisto veikimą konkrečios paciento ligos atveju....
Skaityti daugiauSergant cukriniu diabetu daugeliu atvejų gali atsirasti įvairių odos pažeidimų. Geriausias būdas tiek jų išvengti, tiek gydyti jau esamus – užtikrinti gerą ligos kontrolę medžiagų apykaitos požiūriu. Tai, kartu su tinkama kojų priežiūra, gali apsaugoti nuo daugelio komplikacijų....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (diabetes mellitus) – lėtinė polietiologinė endokrininė visą gyvenimą trunkanti liga, tad didžiulį nerimą kelia pastaruoju metu sparčiai didėjantis sergančiųjų šia liga žmonių skaičius. Diabetas 2–5 kartus padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse jis yra dažniausia regėjimo sutrikimų, aklumo, kojų amputacijų, inkstų funkcijos nepakankamumo priežastis. Pasaulyje cukriniu diabetu (CD) serga maždaug 3,5–7 proc. žmonių (Europoje – apie 26 milijonus). Lietuvos statistikos departamento duomenimis, mūsų šalyje tokių ligonių yra apie 100 tūkstančių. Prognozuojama, kad per artimiausius 10 metų šis skaičius padvigubės....
Skaityti daugiaukas yra 2 tipo diabetas? 2 tipo diabetas (dar vadinamas nuo insulino nepriklausomu...
Skaityti daugiauRimtos lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, neturi būti kliūtis gyventi visavertį gyvenimą. „Sergantieji cukriniu diabetu neturėtų užsisklęsti savyje, jie turėtų naudotis visais gyvenimo teikiamais malonumais, taip pat ir atostogomis“, – įsitikinusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja gydytoja endokrinologė dr. Rita Šulcaitė. Šiame straipsnyje – gydytojos patarimai, kaip tinkamai pasiruošti atostogoms, kad po jų sugrįžtume pilni jėgų ir sveikatos, o ne ligai paūmėjus....
Skaityti daugiauKas, jei ne jūs mums svarbiausi? Todėl, gavę pagalbos prašantį skaitytojos R.J. laišką, negalėjome į jį nesureaguoti. Esame tikri, kad šios moters bėda artima arba netrukus gali būti artima ir kitiems mūsų skaitytojams. Juk nuo to, kad vieną dieną ir jums gydytojas gali pasakyti, kad kraujyje per daug gliukozės, neapsaugotas niekas, ypač žinant mūsų sėslų būdą ir mitybos įpročius. O laiškas toks: „Sveiki, neseniai gydytojas liepė atlikti kraujo tyrimus ir paaiškėjo, kad cukraus kiekis kraujyje šiek tiek viršija normą. Ką daryti? Ar čia jau diabetas? Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią?“ Į šiuos klausimus sutiko atsakyti profesorius Vaidotas Urbanavičius....
Skaityti daugiauDėl nepakankamos ir vienpusiškos dietos, badaujant, sutrikus maisto pasisavinimui, ima trūkti vitamino B1. Jo poreikis padidėja nėštumo ir žindymo laikotarpiu. Tokiais atvejais gali padėti benfotiaminas – riebaluose tirpi, todėl lengviau pasisavinama vitamino B1 forma, padedanti palengvinti būklę daugeliu atvejų. Ypač jis svarbus norint atitolinti diabetinę neuropatiją – sunkią komplikaciją, kuri dažnai išsivysto sergantiesiems diabetu. ...
Skaityti daugiauDiabetas – liga, su kuria tenka nuolat kovoti. Tačiau šiais laikais, kai medicina taip sparčiai žengia į priekį, diabetą galimą lengvai valdyti ir užsitikrinti visavertį gyvenimą. Svarbiausia sergant cukriniu diabetu – nepamiršti per dieną skirti kelias minutes cukraus kiekiui kraujyje pamatuoti. Kodėl tai yra itin svarbu ir kaip greitai ir nesudėtingai galima tai padaryti? ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti sunkias komplikacijas, daranti žalą šeimoms, valstybėms ir visam pasauliui. Kovą prieš diabetą remia Jungtinių Tautų Organizacija, savo rezoliucijoje pripažindama jį svarbia pasaulio sveikatos neganda greta tokių infekcinių epidemijų, kaip maliarija, tuberkuliozė ir ŽIV/AIDS. Rezoliucijos priėmimas – didelis pasiekimas, tačiau tai tik pirmas žingsnis diabeto epidemijai stabdyti ir žmonių gyvybėms gelbėti. Kaip su diabetu kovojama Lietuvoje?...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas (CD) – viena aktualiausių XX a. antros pusės ir XXI a. visuomenės sveikatos problemų. Tai sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, įgaunanti epidemijos pobūdį. Prognozuojama, kad 2030 metais pasaulyje cukriniu diabetu sirgs apie 366 milijonai gyventojų . ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – pagreitį įgaunanti liga. Endokrinologai tikina, kad ji plinta lyg epidemija – pasaulyje kas dešimt sekundžių diagnozuojami du nauji diabeto atvejai. Šiuo metu pasaulyje serga apie 270 mln. žmonių. Spėjama, kad po penkiolikos metų sergančiųjų bus apie 330 mln. „Lietuvoje serga apie 80 tūkst. žmonių. Tačiau dar yra pusė tiek, kuriems ši liga nediagnozuota”, – sako gydytoja endokrinologė Eglė Rudinkienė. Dalis žmonių net neįtaria sergantys, nors jau kenčia nuo ligos pasekmių. Tokios diagnozės kaip „lengvas diabetas“ nėra. Bet bijoti ligos nereikia, nors jos komplikacijos išties gąsdina. Medikai pataria į cukrinį diabetą žiūrėti ne kaip į ligą, o tiesiog laikyti jį gyvenimo būdu....
Skaityti daugiauLietuvoje yra apie 40 tūkstančių žmonių, sergančių cukriniu diabetu. Sergant juo, neišvengiamai atsiranda komplikacijų. Kada jos atsiras, priklauso nuo individualių žmogaus savybių, nuo glikemijos kontrolės. Cukrinis diabetas pažeidžia akis (iki aklumo), inkstus (iki inkstų funkcijos nepakankamumo), periferines galūnių kraujagysles ir nervus (ligonį vargina galūnių skausmas, tirpimas, atsiranda opos), širdies bei smegenų kraujagysles (infarktai, insultai). Labai sunki komplikacija – diabetinės pėdos sindromas....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje daugėja sergančiųjų cukriniu diabetu (CD) – 2000 metais jų buvo 171 mln., ir prognozuojama, kad 2030 m. šis skaičius pakils iki 366 mln. Insulinas yra efektyviausia gydymo priemonė sergantiesiems 1 tipo CD, taip pat vis daugiau sergančiųjų 2 tipo CD, kuriems liga nepakankamai kontroliuojama geriamais, gliukozės kiekį mažinančiais, vaistais Insulinas padeda koreguoti glikemiją, mažina glikuoto hemoglobino kiekį (HbA1c), padeda išvengti specifinių cukriniam diabetui komplikacijų – retinopatijų, nefropatijų ir neuropatijų. Jungtinėje Karalystėje perspektyviuoju tyrimu buvo nustatyta, kad, jei glikuoto hemoglobino kiekis sumažėja bent 1 proc., tai miokardo infarkto rizika sumažėja net 14 proc., o komplikacijų, susijusių su smulkių kraujagyslių pažeidimais (akys, inkstai, nervų sistema), – 37 proc. Todėl labai svarbu reguliariai atlikti šį tyrimą ir žinoti jo įvertinimą....
Skaityti daugiauDar senovės egiptiečiai žinojo apie cukrinį diabetą, tačiau tik visai neseniai pavyko išmokti efektyviau kovoti su šia pavojinga liga. Ilgus dešimtmečius buvo tobulinamos gydymo bei profilaktikos priemonės. Deja, ir šiandien cukrinis diabetas išlieka klastinga liga, nusinešanti į užmarštį šimtus milijonų niekuo dėtų gyvybių, nepasigailėdama nei seno, nei jauno. Pasak Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus gydytojos endokrinologės Onos Burkauskienės: „siekiant optimizuoti diabeto gydymą, būtinas paciento žinojimas apie šią ligą ir tiksli glikemijos kontrolė. Tik žinios gali padėti ligoniui pasiekti gerų rezultatų gydant diabetą, nes, kontroliuojant ligą, labai svarbus vaidmuo tenka pačiam sergančiajam“....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas– lėtinis daugelio veiksnių sukeltas metabolinis sutrikimas, kurio metu dėl insulino sekrecijos trūkumo kasos beta ląstelėse ar jautrumo insulino poveikiui sumažėjimo organizmo audiniuose pasireiškia lėtinė hiperglikemija, sutrinka angliavandenių, riebalų, baltymų apykaita ir progresuoja ilgalaikis įvairių organų pažeidimas....
Skaityti daugiauDabar daug kalbama apie cukrinį diabetą, nes bijoma jo epidemijos, kuri gali „užklupti“ pasaulį visai netrukus. Cukrinis diabetas yra pavojinga lėtinė liga. 2003 m. pasaulyje ja sirgo apie 194 mln. žmonių. Pranašaujama, kad 2025 m. šis skaičius išaugs iki 333 mln. dėl ilgėsiančio žmonių amžiaus, nejudrios gyvensenos ir nesveikos mitybos įpročių. Šios priežastys dažnina diabeto komplikacijas. Todėl labai svarbu sugebėti tinkamai valdyti savo ligą, o tam reikia turėti žinių. Kur jų gauti? Kai kuriose gydymo įstaigose, tarp jų ir Kauno medicinos universiteto klinikose, veikia diabeto mokyklos, diabetinės pėdos kabinetai. „Juose pacientai įgauna žinių apie cukrinį diabetą, – pasakoja slaugytoja diabetologė Iveta Ulpydaitė, dirbanti abiejuose minėtuose kabinetuose. – Sergančiųjų diabetu mokymo poreikis vis didėja, nes cukrinis diabetas, kaip minėta, yra sparčiai plintanti lėtinė neinfekcinė metabolinė liga, pastaruoju metu įgaunanti epidemijos pobūdį.“...
Skaityti daugiauJums diagnozavo diabetą? Tai ne bėda, nenusiminkite! Diabetas – sudėtinga liga, tačiau su šiuolaikiniais vaistais, prižiūrėdami save ir laikydamiesi kai kurių svarbių taisyklių, galite gyventi aktyvų ir visavertį gyvenimą. Žinoma, kai kurių įpročių teks atsisakyti, reikės įgyti naujų, reikalingų jūsų sveikatai. Kiek pakis jūsų mityba, jei susirgote cukriniu diabetu, klausiame gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės....
Skaityti daugiauCukrinis diabetas ligoniui dabar nėra toks pavojingas kaip šios ligos sukeltos komplikacijos. Viena jų yra diabetinės pėdos sindromas – pagrindinė cukriniu diabetu sergančių ligonių hospitalizavimo ir amputacijų priežastis. Sergančių diabetinės pėdos sindromu skaičius vis didėja. Lietuvos diabetologų duomenimis, maždaug 80 proc. ligonių, 10–15 metų sergančių diabetu, kojos jau pažeistos. Šiems ligoniams gangrena gresia 20–40 kartų dažniau negu kitiems žmonėms. ...
Skaityti daugiauCukrinis diabetas – tai medžiagų apykaitos sutrikimas, kurio paplitimas kiekvienais metais didėja. Blogai kontroliuojama liga sukelia įvairių komplikacijų. Diabetinė neuropatija – viena iš cukrinio diabeto pasekmių. Tai įvairaus sunkumo nervų pažeidimas, kai nėra kitų veiksnių, galinčių sukelti šią patologiją. Ši būklė pasireiškia sergantiesiems įvairiais diabeto tipais. Pažeidimo stiprumas didėja ilgėjant ligos trukmei....
Skaityti daugiau