Nesaldi cukraligė

Kokiu diabetu serga vaikai?

Dr. Robertas Kemežys:
Vaikai, paaugliai ir jauni suaugusieji (iki 30–40 metų) dažniausiai serga 1 tipo cukriniu diabetu.
Lietuvoje ir Europoje net 99 proc. visų cukrinio diabeto atvejų iki 18 metų amžiaus tenka 1 tipo cukriniam diabetui.
Tačiau kituose kontinentuose (ypač Azijoje, Šiaurės Amerikoje) dėl didelio vaikų nutukimo, netinkamos mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo vis dažniau diagnozuojamas 2 diabeto tipas.
Šiandien dar nėra visai aišku, kas sukelia I tipo diabetą. Neabejotina paveldėjimo reikšmė, nes tėvų diabetikų vaikai dažniau suserga šia liga. Tačiau 60–70 proc. atvejų susergama ne dėl paveldėtų, o dėl aplinkos rizikos veiksnių (infekcijų, gyvensenos įpročių, aplinkos taršalų ir kt.). Deja, kol kas nepavyksta išsiaiškinti, kurie gi veiksniai lemiami.
Dažniausi diabeto simptomai – besaikis skysčių vartojimas, dažnas šlapinimasis ir staigiai krintantis svoris, nepaisant nepakitusių mitybos įpročių ir vienodo maisto kiekio.
Diabetą galima įtarti, jeigu vaikas ima naktimis šlapintis į lovą, greit nuvargsta, būna blogai nusiteikęs.
 

Diabeto gydymas, vaiko priežiūra yra individualūs

Kraujo gliukozė vaikystėje sunkiai kontroliuojama.
Vaikams ypač reikėtų vengti hipoglikemijos, nes dėl mažo gliukozės kiekio labai kenčia besivystančios smegenys.
Didelė gliukozės koncentracija labai pavojinga dėl atokiųjų komplikacijų. Laikui bėgant, dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo vystosi diabetinės akių ligos (baisiausia iš jų – retinopatija, progresuojanti iki aklumo), inkstų pažeidimas, kuris progresuoja iki inkstų funkcijos nepakankamumo, kojos nervų pažeidimas, dėl kurio sutrinka galūnės kraujotaka, ją gali tekti amputuoti.
Dr. Robertas Kemežys:
Deja, tenka pripažinti, kad vaikų, sergančių 1 tipo CD, kontrolė Lietuvoje yra tik patenkinama.
Kasdieninė savikontrolė (gliukozės testų atlikimas namuose ryte, prieš kiekvieną valgį, prieš miegą) ir subalansuota dieta leidžia sergančiajam saugiai ir tiksliai dozuoti insuliną.
Pagrindinis ilgalaikės ligos kontrolės žymuo – glikuotas hemoglobinas.
Jei diabetas gydomas gerai, gliukozės koncentracija normali, žymens reikšmė siekia 6,5–7 proc.
Pastaruoju metu cukriniu diabetu sergantiems vaikams kompensuojamas pakankamas glikemijos savikontrolei skirtų juostelių skaičius (iki 1800 per metus iki 18 metų amžiaus), šiemet pradėti kompensuoti ir glikuoto hemoglobino tyrimai (iki 4 kartų per metus).
Tačiau ne visi cukriniu diabetu sergantys vaikai gydomi vaikų endokrinologų (ypač Vilniaus krašte), nors tai turėtų būti daroma pagal patvirtintą cukrinio diabeto metodiką.
 

Mitai ir faktai

Dr. Robertas Kemežys:
Dažnai manoma, kad vaikai 1 tipo cukriniu diabetu suserga todėl, kad valgė daug saldumynų, tačiau taip nėra, nes šis diabeto tipas yra autoimuninė liga, kurios metu (dažniausiai dėl genetinių priežasčių) visiškai sutrinka insulino gamyba kasos β ląstelėse ir būtinas nuolatinis gydymas insulino preparatais.
Žmonės neretai mano, kad sergančiųjų cukriniu diabetu vaikai taip pat sirgs šia liga. Iš tikrųjų, jei vienas iš tėvų serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, – tik 5 procentai. Jei šia liga serga abu tėvai, tikimybė – 10–15 procentų. Broliui ar seseriai tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra labai maža, nors pavienių atvejų pasitaiko.
Dar vienas paplitęs mitas – sergantysis cukriniu diabetu turi antsvorio. Šis teiginys nėra absoliutus ir juo labiau negali būti aklai taikomas sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu. Netgi atvirkščiai, ligos pradžioje sergantieji šia ligos forma netenka svorio, būna išsekę. Antsvorio dažniausiai būna sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.

Gydymo ypatumai

Dr. Robertas Kemežys:
1 tipo CD visada yra gydomas insulinu. Vaikams skiriama intensyvi insulino terapija. 1–2 kartus per dieną švirkščiama vidutinio arba ilgo veikimo insulino, kuris patenkina insulino poreikį naktį ir tarp valgių. Kiekvieno valgio metu suvartotiems angliavandeniams pasisavinti reikalinga trumpo arba greito veikimo insulino dozė, tad jo švirkščiama 3–4 kartus per dieną prieš valgį arba valgant.
Taip pat būtina tinkama dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dietos esmė yra ne tik produktų kokybinis pasirinkimas, bet ir jų maistinės vertės žinojimas. Ypač svarbu tiksliai suskaičiuoti suvalgomus angliavandenius, pagal jų kiekį tikslinama insulino dozė. Labai svarbu, kad parinkta dieta tiktų augančiam vaiko organizmui.
Kiekvieno paciento, sergančio cukriniu diabetu, gydymas yra individualus ir kintamas
 

Insulinas

Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui.
 

Rūpesčiai

Dr. Robertas Kemežys:
Dažniausiai susiduriama su mokymo apie cukrinį diabetą problemomis. Paprastai diabeto metabolinė kontrolė tiesiogiai priklauso nuo paciento ir jo artimųjų žinių apie šią ligą, tinkamų mitybos įgūdžių, reikiamos savikontrolės.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Tėvams sergančio cukriniu diabetu vaiko priežiūra yra opi problema. Jei vaikas mažas, jis dar nesugeba pats savimi pasirūpinti – negali pasitikrinti gliukozės kiekio ir susileisti insulino. Jeigu pirštuką prasidurti ir gliukozės tyrimą atlikti išmoksta penkiamečiai ar šešiamečiai, insulino sušvirkšti nebebijo septynmečiai ar aštuonmečiai, tai atsakingai nuspręsti, kiek insulino reikia sušvirkšti tam tikram suvalgyto maisto kiekiui, dažnai nesiseka net paaugliams.
Norint tinkamai prižiūrėti „cukrinuką“, vienam iš tėvų dažnai tenka išeiti iš darbo. Vėliau, po kelerių metų pertraukos, darbą surasti labai sunku. Jei vaikas serga nuo mažens, jis ilgiau neišmoksta būti savarankiškas. Be abejo, viskas labai priklauso nuo vaiko žinių apie ligą ir nuo tėvų sugebėjimo pamažu perleisti vaikui atsakomybę. Kartais per gerą norą užtikrinti optimalią ligos kontrolę ir taip atitolinti galimas komplikacijas ignoruojami vaiko asmenybės poreikiai, sutrikdoma jo psichosocialinė raida. Tuomet vaikai ilgai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už ligos kontrolę, neretai ima savo problemą ignoruoti. Ypač sunki yra „cukrinukų“ paauglystė, kuriai maištavimas yra natūraliai būdingas.
 

Kad būtų lengviau

1979 metais buvo pradėtos naudoti insulino pompos. Per pastarąjį dešimtmetį jos tampa vis populiaresnės. Ir ne be reikalo. Insulino pompa mėgdžioja žmogaus kasos darbą. Ji nuolat išskiria į organizmą bazinį insulino kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal ligonio svorį, organizmo poreikį atitinkamu metu. Insulino pompoje yra rezervuaras (pripildyta ampulė), sujungtas su lanksčių kateterių sistema. Pro adatėlę, įkišta į pilvo, šlaunų ar sėdmenų poodį, organizmas nuolat gauna insulino. Prieš kiekvieną valgymą būtina susileisti insulino boliusą. Labai svarbus insulino pompos pliusas: nereikia kiekvieną kartą papildomai durti.
Besigydantysis turi gerai išmanyti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ligos eigai, dozių keitimą pagal gliukozės rodiklius. Todėl labai svarbu tartis su gydytoju, kad padėtų apsispręsti ir išmokti naudotis šiuo metodu.
Svarbu sekti, ar nesibaigia insulino pompos baterijos, ar nepersilenkęs lankstus kateterio vamzdelis – tada insulino tiekimas nutrūktų.
Kateterio injekcijos vieta gali parausti, infekuotis, niežėti. Tokiu atveju reikia keisti injekcijos vietą.
Su insulino pompa galima laisvai dirbti, bėgioti, sportuoti, o, jei turite specialų dėklą, – net maudytis. Dėklą naudokite ir tuomet, jei vaikas žaidžia smėlyje.
Paprastai firmos, kurios prekiauja insulino pompomis, leidžia 4–6 sav. išbandyti tą prietaisą, įvertinti jo privalumus ir priežiūros ypatybes.
 

Apyrankė sergantiesiems

Ji saugo sergantįjį nuo klaidingo sveikatos būklės įvertinimo. Hipoglikemijos ištiktas sergantysis gali būti panašus į išgėrusį alkoholio, o laiku nesuteikta pagalba gali kainuoti net gyvybę. Sunkios hipoglikemijos simptomai, kuriuos gali pastebėti aplinkiniai: keistas, neįprastas elgesys, sutrikusi sąmonė ar jos nebuvimas, gausus šaltas prakaitavimas.
Visame pasaulyje diabetu sergantys žmonės nešioja skiriamąjį ženklą – dažniausiai apyrankę. Lietuvos diabeto asociacija (LDA) propaguoja diabetu sergančiojo ženklelį. Lietuvos diabeto asociacijos sukurtoje apyrankėje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės. Ant apyrankės esančios raidės „dia“ reiškia „cukrinis diabetas“.
kurių vaikai serga diabetu.
 

Sergančių diabetu klubai

Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Mūsų klubo tikslas – suburti sergančius vaikus ir jų tėvus. Viena svarbiausių funkcijų – švietimas, mokymas, savitarpio pagalba.
Organizuojami įvairūs mokomieji ir laisvalaikio renginiai, vasarą – stovyklos, savaitgalio išvykos, žygiai.
Renginių metu atliekame profilaktinius gliukozės tyrimus, dalijame informacinę medžiagą. Rengiami susitikimai su gydytojais, diabeto priežiūros priemones tiekiančių firmų atstovais.
Klubo nariai pirmieji sužino apie įvairias diabeto gydymo naujoves.
Susivieniję galime ir už savo teises pakovoti. Klubo nariai savo žodį tarė svarstant, kokį negalios lygį pripažinti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, kiek gliukozės testų reikia savikontrolei ir kt.
Atėjusieji į klubą pamato, kad ne tik jų šeimą ištiko ši neganda, aprimsta, pasisemia patirties.
Naujai atėję vaikai paprastai yra išsigandę, jaučiasi pasikeitę dėl ligos. Vaiko savijauta priklauso nuo to, kaip šeima reaguoja į naujas aplinkybes. Labai didelė dalis šeimų vaiko ligą linkę slėpti. Be abejo, paslaptis prislegia ir vaiką. Ją sunku išlaikyti – juk liga susijusi su kiekvienu gyvenimo žingsniu. Jeigu mokykloje vaikas valgo, jam reikia ir gliukozę pasitikrinti, ir insulino susileisti. Jei tarpusavy kažkuo dalijasi draugai, vaikas nenori išsiskirti iš būrio, kartu vaišinasi, pažeidžia mitybos režimą, dažnai nesuleidžia insulino, dėl to kenčia ligos kontrolė.
Ilgiau sergantys vaikai į viską žiūri kur kas laisviau. O taip ir gyventi lengviau.
 

Neišgalvota istorija

Pasakoja Kotrynos mama
Dukrytė naktimis pradėjo šlapintis į lovytę. Maniau, gal vaikas pervargo, gal kokios problemos slegia. Mėginau kalbėti, mėginau naktį žadinti, kad nuvesčiau į tualetą, vakarais neduodavau skysčių ir t.t. Išbandžiau viską, bet niekas negelbėjo. Tuomet kreipėmės į šeimos gydytoją. Jis, įtaręs šlapimo pūslės uždegimą, paskyrė antibiotikų. Vaistai nepadėjo, gavome siuntimą pas pediatrą, šlapimo tyrimas vis dar rodė uždegimo požymius. Tądien diagnozę įtariau jau pati: mano mergaitė niekur neidavo be vandenuko. Ir iš viso blogai jautėsi: buvo vangi, paniurusi, labai greitai pravirkdavo. Paėjusi vos kelias minutes, skųsdavosi, kad pavargo.
Pediatrė diagnozę pasakė po penkių minučių ir mus iš karto paguldė į ligoninę. Kotrynos gliukozė buvo 32 mmol/L, kai norma svyruoja apie 4–6 mmol/L. Savo savijautos nelabai prisimenu, tik pašnibždom paklausiau gydytojos, ar tai pagydoma. Ji papurtė galva.
Žinoma, negalėjau verkti ar rodyti savo emocijų, negalėjau gąsdinti savo mergaitės. Dabar mes jau ramios ir tvarkomės visai neblogai. Cukriukai gana stabilūs, insulino leidžiamės nedaug. Kotryna truputį nuliūdo, sužinojusi, kad ši liga – visam laikui. Dar paklausė, už ką mums davė diabetą. Atsakiau, jog dėlto, kad ji protinga ir ypatinga mergaitė, ir dėl to, kad ji gali su tuo susitvarkyti.
Bet ji ir jaučiasi ypatinga ir truputį „riečia nosytę“, jei kokia draugė mato, kai aš jai duriu į pirštuką arba leidžiu vaistų.
Vienintelė problema – valgymas. Kol nesirgo, už „ožius“ būdavo paprasčiausiai nuvejama nuo stalo ir pavalgydavo išalkus. O dabar stengiuosi pagaminti tai, ką ji labiau mėgsta, pataikyti, kad neliktų alkana ir pan., o ji, be abejo, jau pradeda tuo naudotis.
 

Naudinga informacija:

• http://www.dia.lt/Vaikas_serga_cukralige.pdf Šiuo adresu pateiktas leidinys „Vaikas serga cukralige – atmintinė tėvams“.
• Kiekvieno sergančiojo pagalbininkas yra žinios. Ragnar Hanas „Vaikų, paauglių ir jaunuolių 1 tipo diabetas. Kaip tapti savo diabeto žinovu“ knygoje galima rasti atsakymus į daugelį klausymų apie vaikų cukrinį diabetą. Knygą galima nusipirkti interneto svetainėje: www.knygininkas.lt.
• Apie arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos veikiantį sergančiųjų klubą galite sužinoti Lietuvos diabeto asociacijoje (Tel. (8 ~ 5) 262 0783). Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8–17 val., penktadieniais iki 16 val.
• Lietuvos diabeto asociacijos puslapyje www.dia.lt rasite daug naudingos informacijos apie šią ligą. Galėsite pasidalyti savo mintimis forume.
• Kiti interneto puslapiai apie cukrinį diabetą: www.diabet.ru, www.diabetes.org, www.diabetesportal.com, www.jdf.org ir kt..
• Visiems vaikams iki 18 metų, sergantiems cukriniu diabetu, nustatomas vidutinis neįgalumo lygis. Jiems išduodamas invalidumo pažymėjimas, skiriama socialinio draudimo 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija bei tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms (0,5 bazinės pensijos dydžio pašalpa).
• Neįgalus vaikas iki 16 metų ir vienas jį lydintis asmuo turi teisę į 80 procentų bilieto kainos nuolaidą važiuoti reguliaraus maršruto vietinio susisiekimo keleiviniu transportu, tolimojo maršruto autobusais, traukiniais, keltais, laivais.
• Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Šalių suderintu laiku gali būti suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės neapmokamos atostogos.
• Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus, ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
• Daugiau informacijos apie taikomas lengvatas rasite čia: http://www.socmin.lt/index.php?-1345698812 

Diabeto gydymas, vaiko priežiūra yra individualūs

Kraujo gliukozė vaikystėje sunkiai kontroliuojama.
Vaikams ypač reikėtų vengti hipoglikemijos, nes dėl mažo gliukozės kiekio labai kenčia besivystančios smegenys.
Didelė gliukozės koncentracija labai pavojinga dėl atokiųjų komplikacijų. Laikui bėgant, dėl smulkių kraujagyslių pažeidimo vystosi diabetinės akių ligos (baisiausia iš jų – retinopatija, progresuojanti iki aklumo), inkstų pažeidimas, kuris progresuoja iki inkstų funkcijos nepakankamumo, kojos nervų pažeidimas, dėl kurio sutrinka galūnės kraujotaka, ją gali tekti amputuoti.
Dr. Robertas Kemežys:
Deja, tenka pripažinti, kad vaikų, sergančių 1 tipo CD, kontrolė Lietuvoje yra tik patenkinama.
Kasdieninė savikontrolė (gliukozės testų atlikimas namuose ryte, prieš kiekvieną valgį, prieš miegą) ir subalansuota dieta leidžia sergančiajam saugiai ir tiksliai dozuoti insuliną.
Pagrindinis ilgalaikės ligos kontrolės žymuo – glikuotas hemoglobinas.
Jei diabetas gydomas gerai, gliukozės koncentracija normali, žymens reikšmė siekia 6,5–7 proc.
Pastaruoju metu cukriniu diabetu sergantiems vaikams kompensuojamas pakankamas glikemijos savikontrolei skirtų juostelių skaičius (iki 1800 per metus iki 18 metų amžiaus), šiemet pradėti kompensuoti ir glikuoto hemoglobino tyrimai (iki 4 kartų per metus).
Tačiau ne visi cukriniu diabetu sergantys vaikai gydomi vaikų endokrinologų (ypač Vilniaus krašte), nors tai turėtų būti daroma pagal patvirtintą cukrinio diabeto metodiką.
 

Mitai ir faktai

Dr. Robertas Kemežys:
Dažnai manoma, kad vaikai 1 tipo cukriniu diabetu suserga todėl, kad valgė daug saldumynų, tačiau taip nėra, nes šis diabeto tipas yra autoimuninė liga, kurios metu (dažniausiai dėl genetinių priežasčių) visiškai sutrinka insulino gamyba kasos β ląstelėse ir būtinas nuolatinis gydymas insulino preparatais.
Žmonės neretai mano, kad sergančiųjų cukriniu diabetu vaikai taip pat sirgs šia liga. Iš tikrųjų, jei vienas iš tėvų serga 1 tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad šia liga sirgs ir vaikas, – tik 5 procentai. Jei šia liga serga abu tėvai, tikimybė – 10–15 procentų. Broliui ar seseriai tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra labai maža, nors pavienių atvejų pasitaiko.
Dar vienas paplitęs mitas – sergantysis cukriniu diabetu turi antsvorio. Šis teiginys nėra absoliutus ir juo labiau negali būti aklai taikomas sergantiesiems 1 tipo cukriniu diabetu. Netgi atvirkščiai, ligos pradžioje sergantieji šia ligos forma netenka svorio, būna išsekę. Antsvorio dažniausiai būna sergantiesiems 2 tipo cukriniu diabetu.
 

Gydymo ypatumai

Dr. Robertas Kemežys:
1 tipo CD visada yra gydomas insulinu. Vaikams skiriama intensyvi insulino terapija. 1–2 kartus per dieną švirkščiama vidutinio arba ilgo veikimo insulino, kuris patenkina insulino poreikį naktį ir tarp valgių. Kiekvieno valgio metu suvartotiems angliavandeniams pasisavinti reikalinga trumpo arba greito veikimo insulino dozė, tad jo švirkščiama 3–4 kartus per dieną prieš valgį arba valgant.
Taip pat būtina tinkama dieta ir reguliarus fizinis aktyvumas. Dietos esmė yra ne tik produktų kokybinis pasirinkimas, bet ir jų maistinės vertės žinojimas. Ypač svarbu tiksliai suskaičiuoti suvalgomus angliavandenius, pagal jų kiekį tikslinama insulino dozė. Labai svarbu, kad parinkta dieta tiktų augančiam vaiko organizmui.
Kiekvieno paciento, sergančio cukriniu diabetu, gydymas yra individualus ir kintamas
 

Insulinas

Šiuo metu genų inžinerijos būdu pagaminti insulinai atitinka natūralią žmogaus insulino sudėtį ir yra labai aukštos kokybės bei vartojami visame pasaulyje. Insulino preparatai skiriasi pagal veikimo trukmę, pagal pasisavinimo greitį po poodinės injekcijos ir pagal sudėtį. Yra įvairios veikimo trukmės insulino preparatų – greitai, trumpai, vidutinės trukmės ir ilgai veikiantys bei mišraus tipo insulinai, kurių sudėtyje yra trumpai ir ilgai veikiančio insulino. Siekiama, kad insulino veikimo laikas ir kreivė būtų kuo artimesni natūraliam insulino išskyrimui.
 

Rūpesčiai

Dr. Robertas Kemežys:
Dažniausiai susiduriama su mokymo apie cukrinį diabetą problemomis. Paprastai diabeto metabolinė kontrolė tiesiogiai priklauso nuo paciento ir jo artimųjų žinių apie šią ligą, tinkamų mitybos įgūdžių, reikiamos savikontrolės.
Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Tėvams sergančio cukriniu diabetu vaiko priežiūra yra opi problema. Jei vaikas mažas, jis dar nesugeba pats savimi pasirūpinti – negali pasitikrinti gliukozės kiekio ir susileisti insulino. Jeigu pirštuką prasidurti ir gliukozės tyrimą atlikti išmoksta penkiamečiai ar šešiamečiai, insulino sušvirkšti nebebijo septynmečiai ar aštuonmečiai, tai atsakingai nuspręsti, kiek insulino reikia sušvirkšti tam tikram suvalgyto maisto kiekiui, dažnai nesiseka net paaugliams.
Norint tinkamai prižiūrėti „cukrinuką“, vienam iš tėvų dažnai tenka išeiti iš darbo. Vėliau, po kelerių metų pertraukos, darbą surasti labai sunku. Jei vaikas serga nuo mažens, jis ilgiau neišmoksta būti savarankiškas. Be abejo, viskas labai priklauso nuo vaiko žinių apie ligą ir nuo tėvų sugebėjimo pamažu perleisti vaikui atsakomybę. Kartais per gerą norą užtikrinti optimalią ligos kontrolę ir taip atitolinti galimas komplikacijas ignoruojami vaiko asmenybės poreikiai, sutrikdoma jo psichosocialinė raida. Tuomet vaikai ilgai nėra pasirengę prisiimti atsakomybės už ligos kontrolę, neretai ima savo problemą ignoruoti. Ypač sunki yra „cukrinukų“ paauglystė, kuriai maištavimas yra natūraliai būdingas.
 

Kad būtų lengviau

1979 metais buvo pradėtos naudoti insulino pompos. Per pastarąjį dešimtmetį jos tampa vis populiaresnės. Ir ne be reikalo. Insulino pompa mėgdžioja žmogaus kasos darbą. Ji nuolat išskiria į organizmą bazinį insulino kiekį, kuris apskaičiuojamas pagal ligonio svorį, organizmo poreikį atitinkamu metu. Insulino pompoje yra rezervuaras (pripildyta ampulė), sujungtas su lanksčių kateterių sistema. Pro adatėlę, įkišta į pilvo, šlaunų ar sėdmenų poodį, organizmas nuolat gauna insulino. Prieš kiekvieną valgymą būtina susileisti insulino boliusą. Labai svarbus insulino pompos pliusas: nereikia kiekvieną kartą papildomai durti.
Besigydantysis turi gerai išmanyti sveikos mitybos principus, fizinio aktyvumo reikšmę ligos eigai, dozių keitimą pagal gliukozės rodiklius. Todėl labai svarbu tartis su gydytoju, kad padėtų apsispręsti ir išmokti naudotis šiuo metodu.
Svarbu sekti, ar nesibaigia insulino pompos baterijos, ar nepersilenkęs lankstus kateterio vamzdelis – tada insulino tiekimas nutrūktų.
Kateterio injekcijos vieta gali parausti, infekuotis, niežėti. Tokiu atveju reikia keisti injekcijos vietą.
Su insulino pompa galima laisvai dirbti, bėgioti, sportuoti, o, jei turite specialų dėklą, – net maudytis. Dėklą naudokite ir tuomet, jei vaikas žaidžia smėlyje.
Paprastai firmos, kurios prekiauja insulino pompomis, leidžia 4–6 sav. išbandyti tą prietaisą, įvertinti jo privalumus ir priežiūros ypatybes.
 

Apyrankė sergantiesiems

Ji saugo sergantįjį nuo klaidingo sveikatos būklės įvertinimo. Hipoglikemijos ištiktas sergantysis gali būti panašus į išgėrusį alkoholio, o laiku nesuteikta pagalba gali kainuoti net gyvybę. Sunkios hipoglikemijos simptomai, kuriuos gali pastebėti aplinkiniai: keistas, neįprastas elgesys, sutrikusi sąmonė ar jos nebuvimas, gausus šaltas prakaitavimas.
Visame pasaulyje diabetu sergantys žmonės nešioja skiriamąjį ženklą – dažniausiai apyrankę. Lietuvos diabeto asociacija (LDA) propaguoja diabetu sergančiojo ženklelį. Lietuvos diabeto asociacijos sukurtoje apyrankėje išgraviruojama: vardas, pavardė, telefonas, kuriuo reikėtų pranešti apie žmogaus būklę; nurodomi ir vaistai: insulinas ar tabletės. Ant apyrankės esančios raidės „dia“ reiškia „cukrinis diabetas“.
kurių vaikai serga diabetu.
 

Sergančių diabetu klubai

Vilniaus vaikų ir jaunimo diabeto klubo „DiaBitė plius“ vadovė Eglė Jakimavičienė:
Mūsų klubo tikslas – suburti sergančius vaikus ir jų tėvus. Viena svarbiausių funkcijų – švietimas, mokymas, savitarpio pagalba.
Organizuojami įvairūs mokomieji ir laisvalaikio renginiai, vasarą – stovyklos, savaitgalio išvykos, žygiai.
Renginių metu atliekame profilaktinius gliukozės tyrimus, dalijame informacinę medžiagą. Rengiami susitikimai su gydytojais, diabeto priežiūros priemones tiekiančių firmų atstovais.
Klubo nariai pirmieji sužino apie įvairias diabeto gydymo naujoves.
Susivieniję galime ir už savo teises pakovoti. Klubo nariai savo žodį tarė svarstant, kokį negalios lygį pripažinti vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, kiek gliukozės testų reikia savikontrolei ir kt.
Atėjusieji į klubą pamato, kad ne tik jų šeimą ištiko ši neganda, aprimsta, pasisemia patirties.
Naujai atėję vaikai paprastai yra išsigandę, jaučiasi pasikeitę dėl ligos. Vaiko savijauta priklauso nuo to, kaip šeima reaguoja į naujas aplinkybes. Labai didelė dalis šeimų vaiko ligą linkę slėpti. Be abejo, paslaptis prislegia ir vaiką. Ją sunku išlaikyti – juk liga susijusi su kiekvienu gyvenimo žingsniu. Jeigu mokykloje vaikas valgo, jam reikia ir gliukozę pasitikrinti, ir insulino susileisti. Jei tarpusavy kažkuo dalijasi draugai, vaikas nenori išsiskirti iš būrio, kartu vaišinasi, pažeidžia mitybos režimą, dažnai nesuleidžia insulino, dėl to kenčia ligos kontrolė.
Ilgiau sergantys vaikai į viską žiūri kur kas laisviau. O taip ir gyventi lengviau.
 

Neišgalvota istorija

Pasakoja Kotrynos mama
Dukrytė naktimis pradėjo šlapintis į lovytę. Maniau, gal vaikas pervargo, gal kokios problemos slegia. Mėginau kalbėti, mėginau naktį žadinti, kad nuvesčiau į tualetą, vakarais neduodavau skysčių ir t.t. Išbandžiau viską, bet niekas negelbėjo. Tuomet kreipėmės į šeimos gydytoją. Jis, įtaręs šlapimo pūslės uždegimą, paskyrė antibiotikų. Vaistai nepadėjo, gavome siuntimą pas pediatrą, šlapimo tyrimas vis dar rodė uždegimo požymius. Tądien diagnozę įtariau jau pati: mano mergaitė niekur neidavo be vandenuko. Ir iš viso blogai jautėsi: buvo vangi, paniurusi, labai greitai pravirkdavo. Paėjusi vos kelias minutes, skųsdavosi, kad pavargo.
Pediatrė diagnozę pasakė po penkių minučių ir mus iš karto paguldė į ligoninę. Kotrynos gliukozė buvo 32 mmol/L, kai norma svyruoja apie 4–6 mmol/L. Savo savijautos nelabai prisimenu, tik pašnibždom paklausiau gydytojos, ar tai pagydoma. Ji papurtė galva.
Žinoma, negalėjau verkti ar rodyti savo emocijų, negalėjau gąsdinti savo mergaitės. Dabar mes jau ramios ir tvarkomės visai neblogai. Cukriukai gana stabilūs, insulino leidžiamės nedaug. Kotryna truputį nuliūdo, sužinojusi, kad ši liga – visam laikui. Dar paklausė, už ką mums davė diabetą. Atsakiau, jog dėlto, kad ji protinga ir ypatinga mergaitė, ir dėl to, kad ji gali su tuo susitvarkyti.
Bet ji ir jaučiasi ypatinga ir truputį „riečia nosytę“, jei kokia draugė mato, kai aš jai duriu į pirštuką arba leidžiu vaistų.
Vienintelė problema – valgymas. Kol nesirgo, už „ožius“ būdavo paprasčiausiai nuvejama nuo stalo ir pavalgydavo išalkus. O dabar stengiuosi pagaminti tai, ką ji labiau mėgsta, pataikyti, kad neliktų alkana ir pan., o ji, be abejo, jau pradeda tuo naudotis.
 

Naudinga informacija:

• http://www.dia.lt/Vaikas_serga_cukralige.pdf Šiuo adresu pateiktas leidinys „Vaikas serga cukralige – atmintinė tėvams“.
• Kiekvieno sergančiojo pagalbininkas yra žinios. Ragnar Hanas „Vaikų, paauglių ir jaunuolių 1 tipo diabetas. Kaip tapti savo diabeto žinovu“ knygoje galima rasti atsakymus į daugelį klausymų apie vaikų cukrinį diabetą. Knygą galima nusipirkti interneto svetainėje: www.knygininkas.lt.
• Apie arčiausiai Jūsų gyvenamosios vietos veikiantį sergančiųjų klubą galite sužinoti Lietuvos diabeto asociacijoje (Tel. (8 ~ 5) 262 0783). Lietuvos diabeto asociacija dirba visomis darbo dienomis 8–17 val., penktadieniais iki 16 val.
• Lietuvos diabeto asociacijos puslapyje www.dia.lt rasite daug naudingos informacijos apie šią ligą. Galėsite pasidalyti savo mintimis forume.
• Kiti interneto puslapiai apie cukrinį diabetą: www.diabet.ru, www.diabetes.org, www.diabetesportal.com, www.jdf.org ir kt..
• Visiems vaikams iki 18 metų, sergantiems cukriniu diabetu, nustatomas vidutinis neįgalumo lygis. Jiems išduodamas invalidumo pažymėjimas, skiriama socialinio draudimo 1,5 bazinės pensijos dydžio šalpos pensija bei tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms (0,5 bazinės pensijos dydžio pašalpa).
• Neįgalus vaikas iki 16 metų ir vienas jį lydintis asmuo turi teisę į 80 procentų bilieto kainos nuolaidą važiuoti reguliaraus maršruto vietinio susisiekimo keleiviniu transportu, tolimojo maršruto autobusais, traukiniais, keltais, laivais.
• Darbuotojams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Šalių suderintu laiku gali būti suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės neapmokamos atostogos.
• Šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, iki 2002 12 31 lengvatinėmis sąlygomis gavusiems kreditus, ir po 2003 01 01 šeimoms, kuriose yra neįgalus vaikas, padengiama 20 procentų suteikto kredito likučio sumos.
• Daugiau informacijos apie taikomas lengvatas rasite čia: http://www.socmin.lt/index.php?-1345698812