Amžinosios žmogaus palydovės

Šis straipsnis ne apie niekaip nuo žemės paviršiaus nedingstančių ir žmonių ramybėje nepaliekančių tarakonų pateles. Tačiau apie ne mažiau nemalonius „amžinuosius“ parazitus – utėles. Paskutiniu metu vis dažniau įvairiuose Lietuvos miestuose pasigirsta informacija, kad padaugėjo pedikuliozės (utėlėtumo) atvejų. Tai ne vien Lietuvos problema. Dar nėra pasaulyje šalies, kurioje nebūtų utėlių. Mat jomis apsikrėsti galima visai nesunkiai.
 

Nemalonu susipažinti


Utėlė – krauju mintantis parazitas. Kraują ji siurbia dažniausiai vakarais, kas 3–4 val., vienu kartu „išgerdama“ maždaug miligramą. Utėlė patelė kasdien padeda po 3–4 kiaušinėlius (glindas). Išsiritusios naujos utėlaitės jau po pusvalandžio pasirengusios siurbti kraują. Siurbdama kraują utėlė sukelia stiprų niežulį, odoje palieka rausvų dėmelių. Tačiau kasantis į įkąstą vietą, gali patekti odos pūlinius ir kitas odos ligas sukeliančių mikroorganizmų. Tinkamiausia utėlėms gyvuoti temperatūra yra nuo +28°C. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos duomenimis, kasmet mūsų šalyje užregistruojama maždaug po porą tūkstančių pedikuliozės atvejų, beveik pusę ligonių sudaro moksleiviai.
Iš viso pasaulyje aptinkama keli šimtai utėlių rūšių. Tačiau ant žmogaus kūno parazituoja šios:
Galvos utėlės paprastai gyvena ir veisiasi galvos plaukuose. Tačiau tais atvejais, kai žmogus ypač nešvarus, galvos utėlių galima aptikti ir kitur: rūbuose, daiktuose ir t. t. Šios utėlės savo kiaušinėlius (glindas) pritvirtina prie plauko kuo arčiau odos. Be žmogaus kraujo galvos utėlės gali išgyventi apie parą.
Drabužių utėlės parazituoja žmogaus apatiniuose rūbuose. Jei parazitai nenaikinami stipriai išplinta, drabužinių utėlių galima rasti ir ant viršutinių drabužių, kojinių. Ant kūno jos pereina tik „pavalgyti“. Šios utėlės savo kiaušinėlius klijuoja nešvarių drabužių siūlėse, klostėse ar raukšlėse. Todėl šie kraugeriai gali plisti per patalpas, rūbus. Blogiausia, kad be maisto, pavyzdžiui, kino salės kėdėje, ši utėlė gali išgyventi apie savaitę.


Gaktos utėlės aptinkamos gaktos, pažastų, antakių, blakstienų ir krūtinės (vyrams) plaukuose. Šiais parazitais dažniausiai užsikrečiama lytiniu ar kito glaudaus kontakto būdu. Be to, tik šie parazitai gali platinti kitas infekcines ligas. Be kraujo šie parazitai išgyvena apie pusę paros.
 

Utėlės mėgsta ir švarą


Pastebėti utėlę ne taip lengva. Ir ne tik dėl to, kad ji labai maža ir greitai juda. Net jei beprotiškai niežti galvą, daugelis mūsų net nesusimąstys, kad tai dėl utėlių, – juk maudomės kiekvieną dieną. Tačiau didžiulė klaida galvoti, kad kuo dažniau maudysies – tuo mažesnė tikimybė, kad atsiras utėlių. Kaip sakoma, nuo lemties nepabėgsi. Paskutiniai mokslininkų tyrimai parodė, kad šie parazitai mėgsta ir švarius plaukus, o, kadangi utėlės moka plaukti, – tai ir vandens nebijo. Todėl užsikrėsti utėlėmis galima ne tik tokiose žmonių susibūrimo vietose, kaip troleibusas, vaikų stovykla, mokykla ar darbas, bet ir baseine.
Žinoma, kur kas dažniau šie parazitai aptinkami dėl netinkamų higienos sąlygų, nešvaros, taip pat nevalomose perpildytose patalpose. Todėl, norint utėlių išvengti, vis dėlto reikia paisyti higienos, reguliariai praustis, keisti drabužius. Nesimainyti šukomis, drabužiais ar kitais asmeniniais daiktais.
 

Mušk parazitą!


Senovėje žmonės į utėlių naikinimą žiūrėjo paprastai: kilmingieji turėjo specialius auksinius nedidelius plaktukus joms užmušti, na, o kaimiečiai galvas trindavo žibalu. Tačiau tokios priemonės šiais laikais ne tik pasenusios, bet ir kenksmingos. Mat žibalas ar benzinas naikina ne tik utėles, bet ir viską, kas yra aplinkui: t. y. kenkia galvos odai ir plaukams. Dėl to jums gali tekti dar ilgai ir sunkiai papildomai gydytis.
Dabartinė medicina sugalvojo kur kas veiksmingesnių ir patikimesnių priemonių kovai su pedikulioze. Dėl to net nebereikia nusiskusti plaukų (kaip buvo anksčiau). Užtenka galvos odą įtrinti šampūnu ar losjonu, skirtu utėlėms naikinti (jų galima rasti bet kurioje vaistinėje), plaukus užrišti polietilenine skarele arba uždėti kepuraitę, kad utėlės neišbėgiotų, palaikyti medikamentą tiek, kiek nurodyta informaciniame lapelyje, ir gerai perplauti galvą tekančiu vandeniu. Utėlės nuo vaistų išgaišta ir iškrinta.
Tačiau viena bėda – ne bėda. Utėlės išmiršta, bet prie plaukų prilipusias glindas (utėlių kiaušinėlius) sunku iššukuoti. Todėl gydytojai pataria plaukus perplauti vandens ir maistinio acto mišiniu. Tuomet jie taps švelnūs, o glindas bus lengviau iššukuoti.
Drabužių utėlės išnaikinamos taip pat chemikalais, kurių galima rasti vaistinėse. Labai naudinga drabužius išvirinti ir išlyginti. Žinoma, ypač kruopščiai reikia lyginti siūles ir klostes, mat utėlės ten būna sudėjusios savo kiaušinėlius.
 

Už utėlių teises


Siekiant apsisaugoti patiems ir apsaugoti vaikus nuo utėlių būtina nuolatos tikrintis. Tačiau šiuo metu medikai susiduria su didžiule teisine problema. Norėdami mokyklose patikrinti vaikų galvas, – pagal įstatymus medikai privalo gauti raštišką tėvų sutikimą. Žinoma, ne visi tėvai pripažįsta, kad jų vaikas gali turėti utėlių. Daugeliui atrodo gėdinga, jei po jų mažylių galvas „knaisiosis“ svetimos rankos. Todėl tie leidimai ne visada duodami. Tokiais atvejais utėlėmis apsikrėtęs vaikas šiais parazitais gali apkrėsti ne tik savo klasę, bet ir mokyklą. Mokyklos darbuotojai savo šeimas ir t. t. Grandinė be galo. Kurią galite nutraukti tik patys.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai