Pelagra (E 52)

Apibūdinimas. Pelagra yra reta išsivysčiusių šalių liga, kuria gali sirgti alkoholikai, vegetarai, izoniazidu gydomi asmenys. Ją sukelia nikotino rūgšties (niacino arba vit. B3), jos pirmtako triptofano ir triptofano biotransformacijoje dalyvaujančių medžiagų (vit. B2, vit. B6, geležies ir vario) trūkumas. Iš niacino susidarantis nikotinamido adenino dinukleotidas (NAD) ir jo redukuota forma (NADH) dalyvauja angliavandenių apykaitoje.

Patologija. Sergant pelagra pažeidžiamos galvos smegenų žievės motorinės ląstelės, pamato mazgų, galvinių nervų motorinių branduolių, dantytojo branduolio ir nugaros smegenų priekinių ragų ląstelės, nugaros smegenų užpakaliniai pluoštai.

Klinika. Pelagros metu pakenkiamas virškinamasis traktas (diarėja), oda (dermatitas) ir nervų sistema (demencija). Ankstyvieji ligos simptomai yra nemiga, padidėjęs nervinis jautrumas, nuovargis ir depresija. Vėliau pradeda ryškėti apatija ir atminties sutrikimai, kuriems progresuojant pasireiškia demencija. Jei alkoholikui tokie simptomai blogai koreguojami tiaminu, pirmiausia reikia pagalvoti apie pelagrą. Psichozė pasitaiko retai. Dėl nugaros smegenų pažeidimo sutrinka gilieji jutimai, atsiranda piramidinis nepakankamumas.

Gydymas. Dieta, kurioje gausu triptofano. Pirmosiomis dienomis pelagrai gydyti per os skiriama 100 mg 4 k./d., o vėliau 50 mg 2–3 k./d. nikotinamido (niacinamido), kuris geriau toleruojamas negu nikotino rūgštis, o biologinis poveikis – panašus.

Klinikinė neurologija. Antrasis pataisytas ir papildytas leidimas/ Budrys V. – Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2009. - 990 p.