Nokardiozė (A43)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas – Nocardia, gramteigiamosios, sporų nesudarančios bakterijos, griežti aerobai, priklausantys Nocardiaceae šeimai;
žinomos šios žmogui patogeniškos nokardijų rūšys: Nocardia asteroides, N.brasiliensis, N.otitidiscaviarium, N.transvalensis, N.farcinica, N.nova.

2. Epidemiologija:
nokardijos yra dirvožemio saprofitai, jų galima rasti gyvūnų virškinamajame kanale, viršutiniuose kvėpavimo takuose, ant odos; paplitusios visame pasaulyje; užsikrečiama įkvepiant sukėlėją kartu su dulkėmis, rečiau sąlyčio būdu per pažeistą odą; asmenys, turintys normalų imunitetą, užsikrečia retai; imunodepresiniams asmenims (sergantiems AIDS, kraujo ligomis, vėžinėmis ligomis, tuberkulioze, kuriems neseniai buvo atliktas organų persodinimas, ilgą laiką vartojantiems imunodepresantus), ji kyla kaip oportunistinė infekcija.
3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis – 7–30 dienų; eiga ūminė, poūmė, lėtinė, gali būti ir žaibiškų formų;
a) plaučių nokardiozė:
ilgalaikis karščiavimas, šaltkrėtis;
naktinis prakaitavimas;
nuovargis;
apetito stoka, svorio netekimas;
užsitęsęs kosulys, atkosima gleivingų-pūlingų skreplių;
prasidėjus pleuritui, atsiranda skausmai krūtinėje;
ligos eiga dažniausiai sunki;
lengvos formos atveju galima faringito ar bronchito klinika;
b) neplautinė nokardiozė:
meningoencefalitas (eiga lėta, primenanti tuberkuliozinį meningitą);
vargina galvos skausmai;
vėmimas;
gali būti traukulių;
galimas hemisindromas;
dažnai susidaro smegenų abscesai, sukeliantys jiems būdingus simptomus;
odos forma (dažniausiai poodiniai abscesai, infekcijai plintant, gali būti antkaulio
ir kaulų pažeidimų);
rečiau pasitaiko:
akių;
burnos gleivinės;
migdolų;
širdies;
kepenų, kasos;
inkstų pūlinių;
infekcijai plintant hematogeniniu būdu, galima išplitusi nokardiozė.
4. Diagnozę pagrindžia:
Gramo ar Cylio-Nilseno būdu dažytuose tiriamosios medžiagos (pūlių,
skreplių,
bronchų nuoplovų, pleuros punktato, likvoro, biopsinės medžiagos)
tepinėliuose
matomos gramteigiamosios lazdelės ar kokobakterijos, nustatomas atsparumas
rūgštims;
bakteriologiniai skreplių, likvoro, kraujo tyrimai (auga specialiose gausinimo terpėse
iki 4 sav.);
audinių bioptato histologinis tyrimas;

krūtinės ląstos rentgenogramoje: plaučių nokardiozės atveju infiltratai plaučiuose,
gali būti pavienių ar dauginių ertmių, pavienių abscesų, pleuritas, kartais pleuros empiema;
meningoencefalito atveju – BMR tyrimu nustatomi židiniai smegenyse.
5. Diagnozės formulavimas:
Nocardiosis; pneumonía lobi superioris et medii pulmonis dextrí (pagrįsta: klinika ir bakteriologiniu tyrimu: N.asteroides).
II. Gydymas:
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta – P1
3. Etiotropinis gydymas:
skiriama:
a) trimetoprimo-sulfametoksazolio į veną po 10–20 mg TMP/50–100 mg SMX/kg/ per parą dozę dalijant į 2 kartus, gydymo trukmė – 4–6 savaitės, vėliau skiriama
po 1 dvigubos (160 mg TMP ir 800 mg SMX) dozės tabletę du kartus per parą gerti 4–6 mėnesius; arba alternatyvus gydymas vienu iš šių preparatų:
b) sulfadiazino gerti 6–12 g/per parą, dozę dalijant į 4 kartus;
c) amoksicilino/klavulano rūgšties gerti ar į veną po 0,5–1,0 / 0,125-0,2 g 3 kartus per parą;
d) minocikllno (doksiciklino) gerti po 0,1–0,2 g 2 kartus per dieną;
e) amikacino į veną po 5–7,5 mg/kg 2 kartus per parą;
f) ceftriaksono į veną po 2,0 g 2 kartus per parą;
g) imipenemo į veną po 0,5 g 3 kartus per parą; gydymo trukmė – 6–12 mėn., priklauso nuo ligos sunkumo ir imunodepresijos laipsnio.
4. Patogenezinis gydymas:
a) chirurgiškai šalinami pažeisti audiniai, pūliniai drenuojami;
b) kai ligos eiga sunki, detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
c) meningito atveju dehidratacijai skiriama manitolio, furozemido.
5. Simptominis gydymas: skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė