Kai gandrai pernelyg kaprizingi

„Laimingiausia pasaulyje mama“, – šypsodamasi prisistato simpatiška moteris. Sunku patikėti, kad prieš kelerius metus ši švytinti 37-erių metų juodaplaukė jautėsi nelaimingiausia moteris planetoje. Dar sunkiau įsivaizduoti, iš kur ši nedidukė pleputė sėmė ištisus šulinius kantrybės...
 

Istorija su laiminga pabaiga


Alma vedasi į kambarį ir sodina šalia ramiai knygutę vartančios kokių ketverių metukų mergytės.
„Gabija, mūsų princesė“, – supažindina šeimininkė. Pagranduką penkių mėnesių Vidmantą ji atsineš vėliau, kai prabudęs pareikalaus valgyti. Namie šilta, kvepia žolelių arbatomis, akvariume be garso nardo žuvytės. Kokia idilė!
„Neseniai čia buvo pragaras“, – pradeda pasakoti Alma. Jiedu su vyru kartu gyveno jau arti dešimties metų, bet vaikams vis dar jautėsi nepasirengę. Abu turėjo darbą, keliavo, leido smagius vakarus su draugais. Alma neslepia: kad kelis kartus nutraukė nėštumą – vis atrodė, kad gimdyti dar ne laikas.
„Kai jau nusprendėm, kad norim vaikų, žiūrim, kad nieko nebeišeina“, – kiek suvirpa tylus balsas.
Jai buvo 28-eri, kai abu su vyru pirmąkart nuėjo pas specialistus. Tyrimai, vaistai, daugiausia hormonai, kelios operacijos. Ir laukimas, laukimas... Nervingas, skausmingas ir sekinantis.
Mėgintuvėlis. Medikų verdiktas galiausiai nuskambėjo toks. Užakę Almos kiaušintakiai po daugybės procedūrų taip ir neatgijo. Jiedviem su vyru buvo likusi vienintelė galimybė: dirbtinio apvaisinimo procedūra. Tokias Lietuvoje atlieka tik privačios gydymo įstaigos. Tada Alma dar nežinojo, kad valstybei tokie kaip jie mažai rūpi. Brangios dirbtinio apvaisinimo procedūros pas mus, skirtingai negu daugelyje kitų šalių, nekompensuojamos. Alma bando skaičiuoti: bandymai sulaukti Gabijos jiems kainavo per 15 tūkstančių litų. Žinoma, negaila nė lito. Bet ką daryti toms poroms, kurios tiek pinigų neturi?
„Pasižadėjau sau surasti nors ir visą milijoną, jei prireiks. Imti paskolas. Važiuoti užsidirbti į užsienį. Skolintis. Išparduoti turtą – būčiau pasiryžusi bet kam. Vaikelio norėjau žūtbūt“, – prisimena moteris. Reikėjo gerų specialistų, kurie paskubintų užuomaršas gandrus...
Išsiklausinėję aplinkui, jiedu su vyru nusprendė važiuoti į gydytojos Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centrą Vilniuje – patį pirmąjį ir turintį didžiausią patirtį Baltijos šalyse.
„Vos pamačiau gydytoją Gražiną, tą pačią akimirką pajutau: čia mums tikrai padės. Buvome praėję daugybę klinikų ir daktarų, niekur nesijaučiau tokia saugi ir užtikrinta kaip Vaisingumo centre“, – prisimena Alma. Ir nusišypso: Dievulis kartais mėgsta pavedžioti akligatviais, kol parodo geriausią kelią.
Viskas prasidėjo iš naujo. Tyrimai, hormonai ir pagaliau – pirma sėkmė. Iš mėgintuvėlyje sujungtų jos ir vyro lytinių ląstelių užsimezgė embrionas. Netrukus medikai jį perkėlė į Almos organizmą, bet...
Gandrai pasitaikė pernelyg kaprizingi. Ketvirtą mėnesį įvyko persileidimas.


„Visi guodė, ramino – pailsėk, palūši. Aš nė neketinau pasiduoti. Vaiko reikėjo bet kokia kaina. Netrukus pradėjau rengtis naujai procedūrai“, – pasakoja moteris. Šįkart gandrai nebedrįso erzinti – po metų gimė išsvajotoji dukrytė. Laimingi tėvai jai davė deivės Gabijos vardą, tarsi sušildytų namų jaukumui saugoti.
Tačiau čia dar nebuvo laimingos pasakos pabaiga. Po trejų metų Alma užsispyrė dar kartą: vienai dukrytei liūdna. Reikia sesutės arba broliuko.
Praėjusią vasarą gimė Vidmantas. Atėjo tarsi atpildas už beprotišką pasiryžimą tam pačiam vargui antrąkart. Alma vėl važiavo į Vaisingumo centrą, vėl leidosi hormonus, vėl atsilaikė, kai pirmas bandymas nepavyko...

 

Europinio lygio procedūrose – nieko dirbtinio


„Nepaprastai džiaugiamės šita gražia istorija. Puikiai atsimenu, kokią pasimetusią pamačiau Almą pirmąkart. Man atrodo, jei ne jos atkaklumas ir stiprybė, mes, gydytojai, vieni sunkiai būtume galėję padėti“, – šypsosi Vaisingumo centro vadovė gydytoja ginekologė Gražina Bogdanskienė. Dirbtinio apvaisinimo procedūras prieš 19 metų ji pradėjo pirmoji Baltijos šalyse. Iš pradžių pacientes vežiodavo į Anglijos klinikas, vėliau, 1997-aisiais, atidarė savo centrą Vilniuje. Pirmosioms centre sėkmingai iš ląstelių išaugintoms dvynukėms šiemet jau 15 metų.
„Mūsų centre pacientai gali tikėtis išties labai kvalifikuotos pagalbos. Tokios pat, kokios sulauktų aukšto lygio klinikose Danijoje, Anglijoje, Vokietijoje ar Švedijoje. Mūsų žinios tikrai nenusileidžia ten dirbančių kolegų žinioms. Laboratorijos irgi atitinka europinius standartus“, – įspūdingu Vaisingumo centro kraičiu didžiuojasi gydytoja.
Be jos, centre darbuojasi patyrę urologas ir embriologė. Komandos įgūdžiai leidžia taikyti moderniausius gydymo metodus. Intracitoplazminės spermatozoidų injekcijos dažniausiai prireikia toms poroms, kuriose sveikatos bėdų turi vyras. Septynis kartus už plauką plonesne adatėle į kiaušialąstę įterpiamas spermatozoidas, iš šimtų milijonų galbūt tik vienas vienintelis gyvybingas.
Tačiau kartais nebūna net to vienintelio. Kai dėl užakusių latakėlių spermatozoidai pratekėti negali, Vaisingumo centro specialistai imasi sudėtingiausio gydymo metodo – vadinamosios TESA procedūros.
„Nieko dirbtinio nėra. Plonyte adatėle įduriame vyrui į sėklides ir spermatozoidus tiesiog išsiurbiame“, – apie modernią procedūrą pasakoja G.Bogdanskienė.
„Tik nereikia vyrams išsigąsti. Ta adatėlė tokia plona, kad mes galime naujagimiui durti į kraujagyslę. Išsiurbę spermatozoidus, atrenkame stipriausią ir įsodiname į kiaušialąstę. Mano žiniomis, mūsų centre ši procedūra atliekama sėkmingiausiai. Po šitos procedūros jau sulaukėme daugybės vaikų“, – teigia Vaisingumo centro vadovė.
Deja, tokios pagalbos išgali kreiptis tik kas dešimta pora iš tų, kurioms reikėtų. Manoma, kad dirbtinio apvaisinimo procedūrų Lietuvoje kasmet reikėtų 3000 porų, o atliekama tik 500.
„Žmonės labai išgyvena dėl šios problemos. Kartais pacientės sako, lyg plaktukėlis kiekvieną rytą kaltų: aš negaliu pastoti, aš negaliu pastoti...Kiek įmanoma, stengiamės poras morališkai palaikyti, o sunkmečiu ryžomės padėti ir finansiškai. Pakartotinėms procedūroms taikome 10 procentų nuolaidą, sausį ketiname šią nuolaidą didinti net iki 15 procentų. Po Naujų metų 10 proc. nuolaidą žadame taikyti absoliučiai visoms procedūroms“, – geras naujienas vardija G.Bogdanskienė.
„Biologinis laikrodis tiksi. Nežiūri, krizė ar ne krizė... Išlipsim mes iš tos krizės. O mūsų organizmas nelaukia. Visi senstam, mūsų lytinės ląstelės – taip pat. Krizė galbūt po 5 metų baigsis, bet moteriai, kuriai šiandien 35-eri, sukaks jau 40. Tikimybė pastoti bus daug mažesnė. Dabar ji turi 30–40 proc. šansą, o po penkerių metų bus likę tik kokie 15 proc...“

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai