Listeriozė (A32.0)

I. 1. Etiologija:
sukėlėjas yra Lysteria monocitogenes – gramteigiamoji, judri lazdelė, priklauso Corynebacteriaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis: graužikai, naminiai gyvuliai, triušiai, galvijai, kiaulės, šunys, katės ir paukščiai. Sukėlėją galima rasti dirvožemyje, vandenyje, pašaruose (silose), ant
maisto produktų, kanalizacijos vandenyse, skerdyklose.

Užsikrėtimo būdai:
maisto (alimentinis) – vartojant nevirintą pieną, žalią mėsą, šviežius sūrius ir užkrėstas daržoves (kopūstus), per neplautas rankas – prižiūrint gyvulius;
vertikalus – transplacentinis ar gimdymo metu, naujagimiui slenkant gimdymo takais;
lytinis, jei listerijomis užkrėsta šlapimo ir lytinių organų sistema. Imunitetas persirgus yra trumpalaikis, tipospecifinis (keletą mėn.).

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis nėra tiksliai žinomas, trunka apie 1–6 savaites;
staigi pradžia;
karščiavimas;
galvos ir raumenų skausmai; nemiga, irzlumas;
galimas jvairiaformis bėrimas (stambus papulinis ar smulkus taškinis, dažniausiai sąnarių srityje); limfmazgių padidėjimas (kaklo, pažandės, pažastų, pasaitų).
a) Neuromeninginė listeriozė (meningitas ar meningoencefalitas) sudaro 55–85% atvejų.

Dažniausia suaugusiųjų listeriozės forma – L.monocytogenes sukeltas meningitas, sudaro apie 10% visų meningitų. Be anksčiau minėtų simptomų, būdingas meninginis sindromas:
pykinimas, vėmimas, fotofobija;  sprando raumenų rigidiškumas ir kt. meningito simptomai.

Meningoencefalitui būdinga:
a)sąmonės sutrikimas (delyrinis sindromas ar koma);
židininė simptomatika;
paralyžiai ir parezės.

b) Septicemija (listeremija) sudaro 25% atvejų.
Dažniausiai diagnozuojama imunosupresyviems, sergantiems vėžiu, alkoholizmu, kepenų ciroze ar pagyvenusio amžiaus asmenims, būdinga tifoidinė forma:
aukšta temperatūra;
nemiga, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai;
gali būti bėrimų odoje (dilgėlinis, daugiaformis, eksudacinis, žiedinės eritemos tipo).

Komplikacijos:
pleuropneumonija;
endokarditas;
faringitas.

c) Vietinės formos (retos):
1. Akių – vokų patinimas, keratokonjunktyvitas su smulkiomis granulomomis ir
pažandės limfmazgių padidėjimu, endoftalmitas.
2. Faringitas su plėvine apnaša, limfmazgių padidėjimu.
3. Dermatitas.
4. Serozitas. Peritonitas.
5. Limfadenopatijos.
6. Osteomielitas.
7. Endometritas.
Nėštumo metu sunku listeriozę diagnozuoti, nes dažniausiai jos požymiai nebūdingi:
pykinimas;
nedidelis karščiavimas;
diarėja;
skausmai nugaros srityje;
niežulys;
galima slaptoji (latentinė) infekcija, sukelianti tik akušerines pasekmes.

Įgimta (prenatalinė) listeriozė:
Listerinė infekcija, perduodama per placentą, ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali sukelti amniono infekcinį sindromą ir persileidimą
(pirmąjį trimestrą – 3–4%; antrąjį trimestrą – 3–23% nėščiųjų), o vėliau priešlaikinį gimdymą (trečiąjį trimestrą – 3– 54%). Tik 19% nėščiųjų gimdo laiku. Prenatalinė listeriozė apima 7% naujagimių, kurių motinos buvo užkrėstos
nėštumo metu, išplitusi forma (infantisepsinė granulomatozė):
karščiavimas ar normali temperatūra;
sunki bendra būklė, dusulys, cianozė;
hepatosplenomegalija;
pneumonija (rentgenogramoje – smulkios granulomos);
gali būti makulopapulinis bėrimas (stambus, susiliejantis, ypač kojų odoje);
meningitas.
Nustatoma, tiriant vaisių po aborto, negyvagimius, neišnešiotus naujagimius.
Dažniausia baigtis – mirtis.
Lengvesniais atvejais neonatalinei listeriozei būdingas keratokonjunktyvitas, faringito simptomai, viduriavimas.
Perinatalinė (neurologinė) listeriozė:
meningito ar meningoencefalito klinika atsiranda, praėjus 1–3 sav. po gimdymo (užsikrečiama gimdymo metu); mirštamumas – 30–50%, pasveikus 15–20% sudaro liekamieji reiškiniai.
4. Diagnozę pagrindžia:
teigiami kraujo, likvoro, limfmazgių punktato, medžiagos iš nosiaryklės, pūlingų išskyrų iš akių, makšties nuograndų, lochijų, kūdikio mekonijaus, vaisiaus vandenų, negyvagimių kraujo ir likvoro pasėliai;
NHAR, IF reakcijos poriniuose serumuose yra mažai veiksmingos;
listerijų galima nustatyti radus tiriamojoje medžiagoje antigenų IFA, ELISA ir genetiniais tyrimo metodais;
meninginės formos atveju – pūlingas likvoras, tačiau kartais iš pradžių gali būti serozinis;
kraujo pokyčiai jvairūs: leukocitozė ar leukopenija, dažnai monocitozė, saikingai padidėjęs ENG.
5. Diagnozės formulavimas:
Listeriosis f.neuromeningealis: meningitis (meningoencephalitis) purulenta (serosa) ac. f.levis (mitis, gravis). Listeriosis congenita f.generalisata (granulomatosis infantiseptica) gravis.

II. Gydymas:
1. Antrasis-trečiasis režimas.
2. Dieta – P↓.
3. Etiotropinis gydymas:
pasirenkamieji vaistai: ampicilino arba penicilino monoterapija ar deriniai su aminoglikozidais;
alternatyvūs: TMP/SMX monoterapija ar derinys su ampicilinu (amoksicilinu):
a) į veną skiriama ampicilino 200 mg/kg (iki 12,0 g) per parą kas 4 val. arba penicilino G 240–320 tūkst. W/kg (15-20 mln. W) per parą kas 4 val.;
b) kai gydymas per 5–7 d. penicilinu ar ampicilinu neveiksmingas ar yra alergija penicilinui, skiriama TMP/SMX 15/175 mg/kg per parą į veną kas 8 val.;
c) esant imunosupresyviai būklei, septicemijai, sergant meningitais ar meningoencefalitais, skiriama vieno iš šių vaistų derinių:
1) ampicilino 200 mg/kg (iki 12,0 g) per parą kas 4 val. derinių su gentamicino 2 mg/kg per parą į veną kas 4 val. (įsotinimo dozė), vėliau gentamicino 1,2 mg/kg kas 8 val.;
2) TMP/SMX 6–8/30–40 mg/kg per parą kas 8 val. kartu su ampicilino (amoksicilino)
200 mg/kg per parą kas 4 val. į veną; gydymotrukmė – 2–4 savaitės;
d) nėščiųjų listeriozei gydyti skiriama ampicilino (amoksicilino) 4,0-6,0 g per parą kas 6 val. gerti ar derinj su gentamicino 2 mg/kg per parą, švirkščiama į veną kas 8 val.; gydymo trukmė – 4–6 savaitės;
e) neonatalinė ar perinatalinė listeriozė gydoma amoksicilino ir gentamicino
deriniu,
dozuojama atsižvelgiant į amžių; gydymo trukmė –10–15 d.
4. Patogenezinis gydymas:
a) detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų;
b) dehidratacijai (sergant neuromeningine ligos forma) skiriama manitolio, lazikso
(furozemido).
5. Simptominis gydymas:
a) skausmas malšinamas nenarkotiniais analgetikais;
b) CNS sujaudinimas slopinamas raminamaisiais;
c) karščiuojant skiriama antipiretikų, iki 0,5 g askorbo rūgšties, B vitaminų
gerti.

Mūsų draugai