Mano močiutei 90m., sirgusi hemoraginiu insultu, po ko liko kai kurie liekamieji reiškiniai, vadinčiau kraujagysline demencija su natūralios senatvės reiškiniais. Ir atmintis prastėja (nesenų įvykių beveik neprisimena), tačiau tebenori būti labai aktyvi, visur dalyvauti, o jau apie savo vaikystės ir jaunystės nutikimus gali pasakoti valandų valandas, reikalauja dėmesio kasdien. Kartais būna lyg ir pykčio priepuoliai - neva mes nenuperkame reikiamų vaistų (kažką per radiją girdėjusi), tai kad niekur nenuvažame (nors kai pasiūlome į gimtą kaimą važiuoti-nenori, neva blogai jaučiasi ar oras blogas).
Kadangi klausa ir rega labai nusilpusi, negali nei ilgai skaityti, nei TV žiūrėti, nes nuo tos įtampos bandydama suvokti ką skaito/mato susierzina, išmuša raudonis, kartais su AKS pakilimu. O kartais (tai irgi susiję ar su emociniais išgyvenimais, ar su Mėnulio fazėmis) atsiranda odoje bėrimas pūkšlių ar pūslių tipo su eritema, niežuliu, ir jokiais metodais nepavyko išsiaiškinti, ar nėra kokio alergeno, kone visi gydytojai tai sieja su CNS sutrikimu.
Vienžo - galėčiau pasokoti ir pasakoti. Buvo apeita daug gydytojų, masė tyrimų atlikta ir visokių gruppių vaistai bandyti (priešalerginiai, smegenų kraujotaką gerinantys, trankviliantai etc.) ir jokio žymesnio ilgalakio pagerėjimo nedavė. Tenka sutikti su gerontologais: gydyti reikia ligą, bet nereikia gydyti senatvės. Taigi - pats esu gydytojas, ir šiuo metu palikau gerti tik nuo AKS Ternensif (pakanka jo) ir Tanakan (nors didelių vilčių neteikiu). Kai sunkiau užmgti - išgeria Hiconcilo (ar kitą iš Benzodiazepino). Jeigu būna tie "priepuoliai" su nerimu, odos išraudimu ir galvos svaigimu - labai gerai padeda Xanax trumpo veikimo. Jeigu ir bėrimas intensyvus - užtenka pridėti prie to Tavegilą, na ir aišku vietiškai koks Fenistil.
Taigi, tikrai medicina "menas", ypač gerontologiniams pacientams.
Patarčiau ir jum, Irena, tariantis su gydytoju, parinkti reikiamą gydymą. O dėl priežiūros - paprastai kas nors bent dalį dienos namuose būna - arba aš pats, ar iš tėvų kuris. Kartais reguliariai apsilanko kiti močiutės vaikai, ar motinos draugės - jos pabūna, pakalba apie šį bei tą, ir to užtenka 1-2 dienoms, kad aprimtų.
Beje, sprendžiant iš Jūsų, Irena, pateikto aprašymo, galėčiau įtarti Jūsų mamai ne narkozės kaltę, bet Alzheimerio ligą. Manyčiau, kad be neurologo ar psichiatro neapsieisite, nes jeigu pradinėse stadijose skirti gydymą, galimą pristabdyti progresavimą ir pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.