2015-10-27 17:10
Kartais nevilty paskęsti verta,
Kad vėliau išeitum gyvas iš ugnies.
Uždarykime duris į pragarą prakeiktą
Ir nulipkim nuo grėsmingo debesies...
Būna juk naktų , kai vėjai sieloj gaudžia,
Temdo protą pelkių rūškana tamsa.
Akyse bėgioja pragaro šešėlių siaubas,
Byra gabalais pasaulis po šlykščia kančia.
Juodosios akių bedugnės klykia tyliai,
Laukdamos pasitraukimo iš mirties.
Medžių šakos melancholiškai nusvyra,
Gerbdamos sugrįžusius iš PRAŽŪTIES.
_________________________
TAIGI, SVEIKI SUGRĮŽĘ!
------------
Nemanykite esą nekviesti svečiai išimčių puotoje. Sėskitės į Jums skirtas vietas...