2015-11-06 10:11
Taip ir girdžiu antra diena tavo pamokymus, jie tokie uch:) man patiko:) bandysiu pakelti reiklavimų kartelę sau.Pradėsiu nuo kelių dalykų po truputį. Žinai, ko aš labiausiai nemėgstu? Kai esu vargšė, kai tokia jaučiuos, save tokią padarau. Žinau, kad viskas tik nuo manęs priklauso. Jei tokią save laikysiu-tokią matys ir kiti. Geriausiu atveju pasigailės. Bet greičiau nustums ir tiek. Toks gyvenimas. Ypač darbo rinkoj. Niekam tu neįdomi , jei negali, nemoki, nežinai. O nieko negali, nemoki, nežinai, kai nieko nedarai ir kai lauki dangiškos manos, galvodama, kad likimas nuskriaudė, šefas nuskriaudė, nėra pasaulyje teisybės ir t. t. Nieks nieko neduoda ant lėkštelės-nei darbo, nei pinigų, nei sveikatos. Čia reik pačiam viską rdquo;pasidarytirdquo;. Ir su Reikia, ir su Valia, ir su Drąsa. O kartais -su Dievo, ar kitų pagalba, bet tik kartais, geriau visgi remtis tik savimi ir dirbti-protu, kūnu, dvasine energija.Savigaila labai atima daug jėgų. Geriau jas skirti darbui, ėjimui. Užsiblokuoja tarsi dvasinė energija, kai imu verkšlenti, gailėti, jaustis vargšė, nabagėlė. Ir guodi save-maistu, plepalais, lendi į lovą su sausainiais, žiūri nematančiom akim nesąmoningas tv programas ir t. t. . Visos bėdos kyla iš mūsų nesusivokimo, nesąmoningumo, neišminties. O kartais gal per daug norim-pinigų ar garbės, bijom pasirodyti ne tie, per maži ir t. t. Labai daug įtampos aplink, keičiasi santvarkos, klimatas ir moralės normos, technologijos ir t. t. ir t. t. reikia mokėti prisitaikyti