2015-06-06 09:06
Nezinau.bet aš jaučiuos geriau be vaistų. Manau, kad jie susuka protą, išderina, sujaukia mastyma, jausmus. Paskaitykite jų anotacijas, baisu. O ir pati tą jaučiau.Tai nešvarus dalykas ir tiek. Geras verslas, sako, pelną duoda ne mažiau kaip su nafta prekiaujant:))) vaistų pramonė klesti..Ko tik man nebuvo-ir tysojau bejėgė, ir pykau, ir gailėjau savęs, ir kentėjau. Nieko nepadarysi-reik šalinti priežastis, kas veda į blogus jausmus, mintis. daug mokytis reikia, save pažinti. Bandyti alternatyvių dalykų. Mano nuomonė tokia-vaistai gal kam ir padeda, jei realiai trūksta kažko smegenyse, gal, nežinau. Bet, sako, kad tam tikras medžiagas, kurių trūksta smegenyse sukelia, atstato daug narūralių dalykų. Aš daug ką bandžiau, kartais aklai grabaliojaus, bet jaučiu, kad artėju prie tikros tiesos ir susigaudymo, taigi ir laisvės, ir sveikatos. Nenoriu aš vaikščiot pas psichiatrus, nenoriu gerti vaistų, nenoriu , kad man skaudėtų, kad būtų blogai, noriu būti darbinga, naudinga kitiem žmonėm, noriu kažką nuveikti gyvenime, nepraleisti dienų savigraužai, kentėjimui. jaučiu atsakomybę už vaikus, tėvus, savo gyvenimą. Kas bus, jei aš tapsiu jiems našta? Juk jie savo gyvenimus turi. Man smagiau jiems pagelbėti, bendradarbiauti.Žinau, kad jei man blogai-aš pati kalta, kažką ne taip dariau praeity, kažką dabar ne taip galvoju, elgiuos. Taip ir žiūriu-aha, jei pasielgsiu taip, jausiuos blogai, vadinas tai nėra tai. Žiūriu, ar toks mano elgesys, žodis, mintis kels dūšią aukštyn ar apvels purvu, pasidarysiu sau tik blogai. Ir nereikia norėti iš savęs ar kitų tobulumo, neteisti, jei ir suklydai. nesmerkti nei savęs, nei kitų per daug. Mokytis. Kiekvienas sutiktas žmogus kely gyvenimo-mokytojas, tik reik mokėt paimt tai iš jo. O be to , reik naudotis natūraliais dalykais, amžiais išbandytų-gamta, malda, darbas, poilsis, pagalba kitam.kartais žmogui sunku savy susigaudyti, na, bet reikia. Kartais tam padeda psichologai, draugai, knygos išmintingos, dvasininkai, malda, savitaiga ir pan.. nesmerkime savęs, mylėkime save.Suklydom, pasitaisykime ir gyvenkime su viltim ir veikdami. Juk sako-kur du stos...Aš prašau Dievo pagalbos ir pati stengiuos.Tokie mano rdquo;vaistairdquo;. Rašau čia nes tarsi noriu pasakyti, kad judėkime, nepalūžkime, eikime pirmyn. Nepasikliaukim tik chemija ar tik kitų pagalba. Mes patys atsakingi už save, už gyvenimą. Jis tikrai visoks-gero ir blogo yra. priimkim tai su išmintim.Jei padeda vaistai-puiku, bet žiūrėkit ir tai-ar tik nekenkia. Negerai ta priklausomybė, tarsi atima psitikėjimą savim...O mums gi reikia galvas pakelti:)))
