2015-07-11 07:07
Jaučiuosi užknista visko. Bandysiu pasislėpti po atostogomis. Bet iki jų dar... Būna gyvenime atkarpų, kurias norėtųsi iškirpti. Net jei jos dar tik ateityje. Pramiegoti, kaip meška žiemą. Neišdegs. Teks peršliaužti per viską, pajaučiant kūnu ir smegenimis kiekvieną nelygumą, aštrumą, glitnumą, bjaurumą, šaltumą, karštumą, etc.
Beriedant žemyn, stebiu pokyčius savyje. Kiekvienas didesnis pakrutėjimas (šiukšlių išnešimas jau priskiriamas prie didesnių...) patapo žygdarbiu, reikalaujančiu nemaraus ryžto, kurio dažnokai pritrūkstu. Nedomina tų pakrutėjimų rezultatas. Viskas daroma iš reikalo, o reikalų ratas vis siaurėja, kol galiausiai pavirs tašku.