Sveiki,
gražiai rašai, Roberta, kaip visada. Šviesiai, korektiškai. Daug reikalauji iš savęs. Bet šiek tiek mažiau negu pernai. Taip man atrodo, ir manau, kad tai labai gerai.
Galbūt amžiaus tarpsniai užduoda tam tikras problemas. Buvo ir man laikas, kai labai rūpėjo prasmė/beprasmybė. Dabar dėl prasmės nepergyvenu. Supratau, kad jau ką galėjau lyg ir padariau su savim, dabar tik dailinu. Mano dabarties bėda yra ta, kad aš nesusidoroju su kasdieniais sunkumais, juos hipertrofuoju. Paprastai sakant, esu nesveikai jautri, pernelyg pažeidžiama. Kaip sustiprėti, jei ir objektyviai senstant nervų sistema silpsta, nes organizmas išsiderina? Čia kaip su AIDS, reiktų gyventi sterilioje aplinkoje