LIKIMO SMILTYS. BE PYKČIO

[violla]

Nežinau, gal ir manęs jis neveikia, bet pabandyti,ar pažaisti, galima. Gal yra ar bus žmonių, kuriems jis veiks. Bent jau pakalbėti susimąstymui verta, kodėl gi, ne? Beveik visos dvasinės praktikos panašiai realizuojamos. Per mokymąsi džiaugtis, mylėti, dalintis. Per tikėjimą. Aš tik nepasirašyčiau po žodžiu PUIKUOJUOSI.

[violla]

Man rytas -yra kažkas baisaus. Sunkiai išsijudinu, atrodo gelia viską: ir sielą, ir širdį, ir kojas. Visą kūną. Norisi kristi atgal į lovą ir išmiegoti visą likusį gyvenimą. Kol kas nors pažadins: - išeik - jau tavo laikas išėjimui... Bet sukaupiu visas fizines ir psichologines galias- einu į vonią, kloju lovą ir t.t. Tai ir džiaugiuosi,kad nors sunkokai, bet dar galiu sukaupti. Iš anksto džiaugiuosi, kad ateis mano gelbėtojas vakaras ir vakarinėsiu.
O dabar, rytą, vienas tikslas- kaip pajudėti iš sustingimo taško. Visom prasmėm. Bet privalau. Teks nulėkti į baldų parduotuvę, jau būtina pakeisti kai kurias sovietines senienas. Džiaugiuosi,kad dar noriu persitvarkyti savo kambarį, džiaugiuosi,kad dar turiu už ką tai padaryti. Kukliai, bet svarbi švara ir šioki toki patogumai. Vakarėjant gal atsiras dar ir kiti džiaugsmai. Taigi, dėkoju, kad buvo leista man atsikelti, dar vienai gyvenimo dienai.

[Vilte]

Dar vakare eisim su klasiokais i sermenis, nes mire klasioko tevukas.

[Vilte]

Labas rytas...siandiena galiu ,ka ir ne taip parasyti, nes visokiu dalyku susidejo per tas dienas.Ir tikrai labai blogai jauciuosi siandiena, bet dziaugsiuos tuom, aisku ir galesiu didziuotis, kad priimsiu savo klientus, nes siandiena tikrai negerai jauciuosi.
Pirmadieni vel guluos i ligonine.

[violla]

Turiu pasiūlymą. Gal pradžiai, žodį -didžiuojuosi- Viltei, pridėti prie kiekvienos jos dienos, padėkime mes. Ji tiesiog, to sau neleidžia, nes savo darbus ir meilę skiria šalia esantiems. Beatodairiškai. Jos kuklumas neadekvatus tai vertybei. Ar adekvatus? Pasimečiau logikoj..:)
O dėkoti - ji moka. Ir tą daro labai švariai bei nuoširdžiai.
Tad, Vilte, prašom išmokti DIDŽIUOTIS. Savim. Vetos pastebėjimas tiksliai tikslus.
Yra ir toks žodis PUIKUOTIS. Manau, nesumaišysim. Šis- nuodėmingas.

[Vilte]

Laba visiems...o as siandiena taip pat darbavausi.Neseniai grizau is Kauno, nes vaziavau lankyti savo drauges i ligonine.

[denis]

suintrigavo šamanų gyvenimas, skaičiau kaip tik šiandie

[violla]

O aš langus išsivaliau, va...Dar prisirinkau gvazdikų sėklų, nes labai noriu išlaikyti tokią retesnę rūšį. Dar 2 kartus sukau skalbino mašiną, spėjo lauke išdžiūti, nors ir rudenio lietaus debesėliai nepamiršta pasirodyti. Labiausia už viską paroje myliu vakarą. Užsidegu gražią žvakę: skiriu savišvietai, bendravimui su žmonėmis įv. ryšio priemonėmis, patikrinu ir tv laidas.
Va, tik neseniai perskaičiau straipsnį apie žmones, sergančius dismorfija. Manau, kad ne visi žinosite kas tai. Tai žmonės, kurie nekenčia savo galūnių, pvz, kojų ir ieško chirurgų, kurie sutiktų jas pašalinti. Iki pilnos laimės trūksta jiems atsisėsti į invalido vežimėlį. Kažkas lyg nesuvokiamo, bet yra pasaulyje tokių žmonių ir ne vienas. Nesuvokiamas jų toks neužgniaužiamas poreikis , net nežinau, kaip tai pavadinti. Gilintis į tokių žmonių psichikos sutrikimus nesinorėtų,nes per daug toli. Belieka užduoti retorinį klausimą: ko šioje civilizacijoje dar, po velniais, atsiras?
Ai, dar išklausiau vieną bobutę 77 m., kaip jos diedukas neklauso gydytojų paliepimų ir valgo daug kotletų, lašinių, sviesto ar margarino...ant duonos tepasi majonezą...:)
Ech, tas išdykėlis diedukas...ir ką jam padarysi..

[violla]

O aš langus išsivaliau, va...Dar prisirinkau gvazdikų sėklų, nes labai noriu išlaikyti tokią retesnę rūšį. Dar 2 kartus sukau skalbino mašiną, spėjo lauke išdžiūti, nors ir rudenio lietaus debesėliai nepamiršta pasirodyti. Labiausia už viską paroje myliu vakarą. Užsidegu gražią žvakę: skiriu savišvietai, bendravimui su žmonėmis įv. ryšio priemonėmis, patikrinu ir tv laidas.
Va, tik neseniai perskaičiau straipsnį apie žmones, sergančius dismorfija. Manau, kad ne visi žinosite kas tai. Tai žmonės, kurie nekenčia savo galūnių, pvz, kojų ir ieško chirurgų, kurie sutiktų jas pašalinti. Iki pilnos laimės trūksta jiems atsisėsti į invalido vežimėlį. Kažkas lyg nesuvokiamo, bet yra pasaulyje tokių žmonių ir ne vienas. Nesuvokiamas jų toks neužgniaužiamas poreikis , net nežinau, kaip tai pavadinti. Gilintis į tokių žmonių psichikos sutrikimus nesinorėtų,nes per daug toli. Belieka užduoti retorinį klausimą: ko šioje civilizacijoje dar, po velniais, atsiras?
Ai, dar išklausiau vieną bobutę 77 m., kaip jos diedukas neklauso gydytojų paliepimų ir valgo daug kotletų, lašinių, sviesto ar margarino...ant duonos tepasi majonezą...:)

[Roberta]

kulinarinėm aukštumom gyrėsi Roberta:))