2015-11-23 19:11
Nezinau Tavo,Jusu situacijos,bet,kad jam reikia pagalbos,tai matote Jus,bet jis matyt mano,kad situacija vis dar valdoma.Tad skaityti tokias"nesamones"musu,vargsu,negerianciu arba kaip,speju,jis apie mane pasakytu,nelaimingu,nes negali vartoti alkoholio,jis tikrai nenores,taip kai savogerimo liuno apogejuje ir as stumiau kuo toliau.Isgirdes,kad kazkas negeria keleta metu,su gailesciu jam pagalvodavau,kad jis ligonis arba priklausantis kazkokiai sektai.Taip,kaip apie mane dabar galvoja mano draugai,kurie toliau geria.Mano asm.nuomone,jie gal niekada nepasieks savojo dugno ir degraduos iki mirties,taip ir neparagave blaivybes vaisiaus.As esu tam tikra prasme laimingas,kad likau gyvas ir pakankamai sveikas,pasiekes savaji dugna ir prisipazines sau,kad daugiau taip gyvent negaliu.Istikruju materialiska puse man vaidino svarbu,bet ne toki svarbu vaidmeni,kaip dvasine.As pasiekiau dvasini savo dugna.Tai buvo mano bejegiskumo prisipazinimas.Ir tam reikejo gert apie 20 metu.Viskas pradejo staigiai ir pastebimai grimzt tik per paskutinius 2-3 gerimo metus.Taigi aplinkiniu pastabos,kad esi kaltas,nes geri ir del to viskas zlunga sukeldavo dar didesni mano inirsi.Atvirksciai,sakydavau as:geriu,nes visi nieksai,man nesiseka,mane apgaudineja,visi blogi,tik ne as.Atsiprasau,turiu baigt....