2015-05-30 22:05
Sveiki, uzsukau ir as darsyk jus aplankyti. As taip pat is tikruju islipau tik tada, kai visiskai meciau vaistus. Bet kiekvienas turi pats prie to prieiti - prie gyvenimo be vaistu ir jei Martyno kelio etapas dabar toks, tegul jis pats viska isbando taip, kaip jam atrodo. Sito, ka pats supranti - niekam neperduosi. Bet pasveiksti tik tada, kai ryztiesi pasveikti pats, jau be vaistu. Taciau tu, Martynai, daryk, kaip tau iseina geriau, nes, kaip sakoma, kiek yra zmoniu, tiek ir keliu i tiesa, geri ir pan. Ach, kad butu imanoma kitam perduoti savo supratima ir ta persivertima, kai atkenti ir tarsi pats su savim susilazini - as vis tik busiu stipresnis. Kokias grimasas pries pasitraukdama ta panika isdarineja, kad tu dar atsidurtum jos valdzioje! Taciau dabar man visos tabletes nuo tokiu dalyku atrodo toks klystkelis, kad net pagaugai nueina. Taciau ta suprasti galima tik paciam. Todel as, pavyzdziui, nuosirdziai dziaugiuosi, kad Martynui geriau. Gal jam ne nuo pat dugno reikia stotis, o kaip tik nuo tokios apglaistytos vaistais bukles. Zmogus turi pats, tai ir patarinejimai cia nepades. As tik taip pasakysiu - nezinau as ne vieno tu daktaru isgydyto, bet zinau daug zmoniu paciu susipratusiu ir susitvarkiusiu. Manau, kad Artas tam kely. Su kitais nesu snekejes, bet visiems linkiu stiprybes. Zmogus yra didingas padaras tiek, kiek ir menkas. I ta diduma, galejima, uzsiispyrima, perkentejima reikia visom keturiom kabintis, kad ir kaip sunku butu. Tai laimingai visiems ir visoms! Geros vasaros!
