2015-06-17 14:06
Tikrai lengviau, kad esu tokia ne viena, turiu drauge kuri turi tokiu paciu bedu, bet ji ta kuri netyli, daug kas tai isgyvena, bet tyli, nes kiti nepavadins kitaip, kaip nesveikas ar psichinis. Aplinkos pakeitimas ir tik dalis sveikimo, juk nebegsi nuo problemos visa laika, reikia su ja susidurti aikis i aky ir nugaleti.Kai uzeidavi priepuoliai, bijojau numirti, atrodo nualpsiu ir neatsikelsiu, tik po poros metu ismokau jiem uzejus, pagalvot nei as nuelpasiu nei ka:) ir kaip bebutu keista, jie labai greit dingdavo, viskas yra musu galvelese, niekur kitur, pati esu 19metu,sita beda turiu jau 3metai, is pazistamu matau, kad skiriuosi nuo gerenciu vaistus tik tuo, kad turiu sveikas kepenis ir nepriklausomybe nuo vaistu, vietoj to kad gydytojas pakalbetu su zmogum jis nusiuncia ji i vaistine, ne, ne lasu ar heomopatiniu vaistu, o seroxato, ar vel kokiu,stipriai veikianciu psochika.Pirmiausia manau reikia pazint save, pamilt savo liga, kad ir kaip kvailai tai skambetu ir susidraugauti su ja,nes ji neisgydoma, bet sugyvenama.