Panikos priepuoliai

[guru]

Ne tie laikai,kai virtualioj realybeje atverti savo siela ir pagaliau neta vieta.

[Lori]

Sveiki visi na tai ko niekas nerasot ir susipykt suspejot.As tai jauciuosi nekaip reikes vaiskus keisti nes negereja neikiek ir noriu pakeist psichiatra gal zinot Kaune gera specialista nes poliklinikoi rdquo;zodziu trukstardquo; net eiti ten nenoriu kaip sako GYDYMAS VELTUI YRA VELTUI GYDYMAStai tikra tiesa.

[as]

dar labiau begali susargdinti?

[vitalija]

Sveika,man Tavo problemos l.zinomos.

Jei nori pabendrauti parasyciau emailo adresa.

[N]

apie depresija ir snekekite depresijos forume, o cia dar kitoks susirgimas negi neskiriat

[svieta]

sveiki ziuri cia verda diskusijos smarkiai vis paskaitau bet tiesiog nezinau ka pasakyti,paskaicius komentarus ir pyktis apima ir juokas ima visi mas sergam ir norim pasveikti,bet nezinom kaip todel ieskome yvairiausiu budu,vienem knygos kitiems psichoterapijos padeda sergam lyg ir ta pacia liga ,bet esam skirtingi zmones vienas daugiau valios turi tai kapanojasi be vaistu o kitas negali jam lengviau su jais ,todel kiekvienas pasirenkam taip kad pirmiausia butu mums patiems lengviau gyventi.

[moteris]

jega sio gyvenimo pavyzdzio nebruku. Bet iseitis tikrai yra. Ir cia ne vien mano nuopelnas, jis irgi tikrai labai norejo, tik ne visada galejo ta istiesta ranka net sugniauzti, kad ji pakelciau. Ziauru jam buvo, ir is sono, patikekit, baisu. Reikejo daug jegu nepapriekaistauti, ismyleti, tikrai daug.

[moteris]

Atsiprasau, kad savo trigrasi ikisiu, bet manau, kad turiu pasakyti. Zinot, zmogu kaip mes auklejam, kai jis mazas? Jokie pamokymai, jokie zodziai negali padaryti to, ka duoda asmeninis artimo zmogaus, nuo kurio jis priklauso, pavyzdys. Tai yra auklejimo taisykle ir vienintele. Cia, siose ligose ji savaip irgi galioja. As kaip tik ir del to rasau, vyrui apie toki foruma net nezinant, kad parodyciau jums ta pavyzdi, jog per zmogiskus dalykus islipti galima. Jau ties kokiom nevilties ribom as pati buvau, tai ne priesui nelinkiu. Buvau ir daiktus susipakavus ir asarom tokiom raudodavau, kad ne papasakoti nebeimanoma ir paskui pagalvodavau - neturiu teises pasuoti, po to, kai jis islips. O kai islipo, tai ir noro nebeturiu jokio. Atsipakuodavau nakti, sakydavau, jei pastebedavo - i valykla rubus dejau. Stengiausi kaip galejau ir net kaip negalejau isaugoti savo pacios tikejima, kad meile, rupesciu, atitraukimu galima padeti veiksmingiau negu vaistais. Net nezinau, ar tikrai visa laika pati tikejau. Bet pavyko. Nezinau, niekam per

[Lori]

Nustojau rasyt kai pradejo pyktis ir dar necenzuriniais zodziais padariau pertrauka bet uzsukdavau paskaityt.

[moteris]

Patarimas atsakomybes neuzdeda ir nieko blogo tame patarime nematau, nes mano vyras kamavosi beveik dvejis metus, ir manau, kad nusikaltimo, kiek galima atitraukiant zmogu nuo to, tikrai nedarau. Jam jau ir paciam uzteko, ka isgyveno ir man pakako matyti ir gyventi, taciau dejau visas pastangas ji kuo nors sudominti, kas yra uz jo, o ne jame. Atrodo, kad pavyko. Gal jis labiau manim, ne gydytojais pasitikejo. O kad nepajautus suvokti, kas vyksta galima, tai jau tikrai. Ir pavyko jam tada, kai jis pats po truputi is tikruju labiau eme vertinti tuos paprastus dalykus is gyvenimo, o ne vaistus. Taigi vis tiek ateis tas laikas, kai zmogus sita supras. Ir siulydama alternatyva, tikrai nedarau ko nors blogo, kad zodziu truktu...