2015-08-13 17:08
Labas visiems, kaip malonu, kad Jus turite draugu! As taip pat prisidedu prie nuosirdziausiu linkejimu Jusu draugui Aliui pasveikti. Daznai pagalvoju, kaip Jus cia visi laikotes? Kompiuterio neturiu, tai ir bendraut neiseina ir turbut nelabai ka tureciau pasakyti, bet as manau, kad tabletes pagerina padeti trumpam, o pablogina ilgam. Jei kam idomi mano nuomone, galiu paaiskinti, kodel taip galvoju. Tuo metu, kai is tikruju blogai - bet ko gali griebtis, kad tik taip nebutu, nes ko gero cia is tiesu su niekuo nepalyginama siaubo ataka. Nuo tableciu ji ir praeina, ir siaip pasidaro gal kazkiek siuo poziuriu ramiau. Bet atsiranda du blogi dalykai. Vienas - zmogus tampa nuo ju psichologiskai priklausomas, jis bijo atsidurti su pasauliu akis i aki vienas be ju. Kitas dalykas, tos pacios tabletes juk slopina ne tik negatyvius, bet ir visokius jausmus - zmogus gal ir apramintas, o dziaugsmo - turiu galvoj tikro - jausti tiesiog fiziskai negali. Pagaliau jis neisipratina nugaleti net mazu sunkumu pats, o tai butina zmogaus kaip asmenybes, kuri vystosi visa gyvenima, raidai. Kai pamenu savo vyro kancias, jam net mazas paprasciausias dilgtelejimas kur nors sirdies plote jau atvesdavo iki to, kad visa diena jis tik praguledavo prakaito pilamas, ji iskamuodavo jau ne tik PA, bet jis isiklausydavo i kiekviena jausmeli, pojuteli savyje ir viskas jam nuo to budavo. O zmogus turi tureti tam jegu i tokius dalykus nekreipti demesio, nes mes tokius jausmus pojutelius jauciam visi, bet ju astrumas mums mazesnis, nes nei mes ju perdaug klausom, o kiti net isvis nepastebi. Bet per tas tabletes zmogus nebegali net to padaryti. Ir dar vienas dalykas, as galvoju ir, manau, tame yra tiesos. Zmogu reikia palaikyti, o ne versti pripazinti liga, kol ji tikrai tokia nepasidare, aiskinti, itikinti, kad zmogus turi daug jegu, daug vidiniu rezervu, kad jo atvejis tikrai tomis jo sauniomis jegomis iveikiamas - taigi tiesiog matosi. Cia kaip su vaikais klaseje. Vaika kuris nedemesingas, daro klaidas, triuksmauja, galima tiesiog rdquo;uzmustrdquo; nuolat jam sita kalant, bet uzdavinys tai kad jis butu geras, demesingas,tai ta pasiekti galima pastaba davus ir zavintis, skatinant, gerintis, palaikant ta, ka jis gero padare. Tik per tai galima kazka pasiekti. O zmogus, kuris is nevilties pasiduoda diagnozei apskritai eina i pralosimo puse, nors ir as sutinku, kad si rdquo;ligardquo; yra visiskai reali. Bet nugalima. Zmogiskumu, uzsispyrimu, neapslopintu vaistais protu ir jausmais. Zmogus nedalinamas i sveika ir nesveika proto ir sielos prasme - mumyse visuose visko yra ir