2015-11-11 17:11
pasidare beviltiska dabar... ne bliauti atejau, nors noretusi. neseniai atsvenciau devynioliktaji ir siandien pagalvojau, koks mano gyvenimas vis del to sudinas. man negaila to kad nesu turtinga ar kad nesu grazi, man gaila, kad svaistau savo gyvenima veltui... taciau ar yra gyvenimas apskritai? nuo rugsejo geriu sertralina 50g, lankau psichoterapijos seansus (dabar pertrauka siokia tokia), o smegeneles kaip pasinere i metafines plotmes taip ir nebegali islysti. man nerimo sutrikimai, taip pat ir asmenybes. prisimenu viena vakara, kuomet turejau ruostis filosofijos seminarui... perksaiciu knygoje is kurios turejau ruostis toki nekalta sakinuka- rdquo;is kur as galiu zinote kad aplink mane esantys objektai ir zmones nera tik mano proto fikcijosrdquo;... toki klausima kaip pavyzdi beje pateike berlinas. na ir... uzsikabinau kaip sakant... niekas nepadeda, baisi itampa. o kai mano asmenybes problema per didelis smulkmenu ir siaip analizavimas... lug tai samoningai suprantu tai. o jei isties? pasaulis netikras? gal as matau viska taip kaip matau, o isties viskas yra kitaip... panasiai kaip Vanilla Sky, kuri dar siandien ziurejau. gal kam teke susidurt su panasiom kankinanciom mintim?
kai uzblokuoji savo samone taip, kad viskas atrodo tarsi iliuzija, vaizduote... ir kiekvieno zmogaus pasakytas rdquo;na ir nusisneki...rdquo; atrodo netikras.
pamenu kai mama sveikino su gimtadieniu ir palinkejo- kas gyvenimas visada butu TIKRAS. sveciams nuskambejo laaabai dviprasmiskai. po to puciau zvakutes nuo torto ir pasakiau- kad noras, kuris niekaip neissipildo- gal sikart issipildys... zodziu, zinau kad cia lankosi labai geri zmones, turintys visokiu panasiu rupesciu... tikiuos, kad mane kas grains i TIKRAJA REALYBE...