depresijos gydymas

[Roberta]

mane vakar vakare buvo apėmęs stiprus baimės jausmas. Atrodo-ir tas baugu, ir anas, o kaip bus, jei bus taip, o kaip bus , jei anaip. Labiausiai tai bausu ligų, skurdo, nemeilės, vienišumo, negalios.Baugu dėl savęs, vaikų, tėvų. Bet nuvijau vakar tas mintis-ai, gal ryt man kitaip atrodys-pasakiau sau. Ryte sunku buvo, bet nulėkiau į grožio ir tris valandas praleidau ten-tai tą , tai aną gražinausi:) sakysit banalu.Bet grįžau smagesnė ir dabar va jau 4 valandas dirbu prie savo rašto darbų.Padariau tą nemalonų, kuris kėlė blogus jausmus.Ir baimės, nerimai nutolo. jaučiuos šaunuolė, kad tiek daug šiandien padariau-galva gerai dirba, ūpas neblogas.Gal tiesiog reikia IMTI IR DARYTI. Kartais padės gera knyga, kartais geras pokalbis, kartais miegas, kartais išsiverkt.kartais man padeda tam tikra savidrausmė-kai padarau tai, kas nėra jau taip malonu-na, kokį darbą, kurį atidėliojau dėl jo bjaurumo ir pan, imu, padarau ir pasijaučiu tokia uch, įveikusi.Tai kažkaip stiprina pasitikėjimą savo jėgomis.Šiandien vakare eurovizija, na, imsiu ir pažiūrėsiu.Žada atšilti.Bus smagiau.Kai nereiks sustirus vaikščioti.

[Leta]

Išeinu ir vėl pareinu, o forume vis tiek tuštoka. Smilga, ačiū tau, iš tavo žinutės jaučiu, kad susišnekėjom. Tą ir norėjau pasakyti. Visada yra išeitis, tik nevisada ją matom. Man pasisekė. Nežiūriu toli į priekį, ten bus kaip bus. Mama mus mokė, kad negalima džiaugtis šia diena, nes paskui bus blogai. Tarsi užpykinsi likimą. Dabar manau, kad priešingai, džiaugtis reikia čia ir dabar, kitaip visą laiką bijosi, ruošiesi blogiausiam, o gyvenimas ir praeis

[Vienas]

Tai nesvarbu...
Man daug idomiau yra stebeti jus Violla,Roberta ir Leta.Visos jus trys esat protingos moterys ir galetumet skaityti paskaitas auditorijose,bet visvien jus kamuoja kazkokie klausimai...
Roberta iskelia klausimus ir pati i tuos klausimus puikiai atsako...)
Tai ir yra senos isminties irodymas,kad viskas slypi tavyje ir visus atsakimus gali rasti tik ten o ne kazkur isorej..
Jus irgi Violla zinot viska,tik kartais susijaukia protas ir viska pamirstat.Ir Leta zino ir Roberta.
Dazniau klausykit saves.

[smilga]

Taip gera buvo skaityti, kad jūsų liga traukiasi, o jūs pati tvirtėjate, Leta. Nuostabus patvirtinimas, kad įmanoma surasti išeitį ir pasveikti. Tas vaikelio gimimas - lyg jūsų pačios prisikėlimas naujam gražesniam gyvenimui, naujos viltys ir galimybės. Tai dabar ir maitinkite, stiprinkite savo naujagimį:)
Tikrai padrąsinote. Šaunu.

[Nina]

Koks vaistas stipresnis ar lexotanilis 3 mg, ar clonazepamas, kuo skiriasi ju veikimas?

[Roberta]

Labai gerai smilga parašė-nei pridėti, nei atimti.Galim vartalioti kiek norim, bet esmė va jos surašyta.Ir mes visi pamažu tai išrašom čia..Klupdami, skęsdami, vėl kildami su viltimis.

[Klausimas]

Ar tie "faraonu cilindrai",tai kazkas susija su Agni joga?Ar kazkam jau "stogas vaziuoja"?

[virga]

ir as sakau aciu, kad galiu cia pabuti, nes as tikrai noriu kazka padovanot, parodant, kad galima zmogiskai labai daug. O anksciau nezinojau, bet norejau zinoti, matyt, labai norejau. Man buvo toks atsitikimas, kai as savim pasibaisejau, kai ta depresija dar buvo, ir draugai dar buvo. Mes nuvaziavom i Rimi tiesiog kartu apsipirkti kokie sesi zmones. Ir cia buvo gal vasaris - slapia isejus ir prie masinu zmogus guli - galva baloje. Kai kas stovi, sako girtas, kiti sako reikia iskviest greitaja, kiti - pranesti Rimi apsaugai, o mano drauge jau paskambinus, kol jie sneka i greitaja ir sako man - ko cia stovi, o as nezinau, ka daryti. Sako - taigi kisk jam po galva pagalve. As tik ka nusipirkus buvau. Kazkaip ir toliau neaiskiai stoviu - tik nepasmerkit manes, prasau, pagalvojau - gi ji nauja, man paciai reikia. Nu pakisom ta pagalve. Zmogus be samones, ne girtas ir ciupt man uz rankos tokia susalusia, drebancia ranka ir sako vos vos - aciu, dukra. Vos neprasmegau is gedos ir po to verkti emiau - jau kitaip, negu per depresija. Po to greitoji atvaziavo, paeme ji. Ir as grizus namo taip aiskai matau ir jauciu, kiek mes daug is tikruju nemokam pamatyti, kiek daug nepadarom, nes nieko neverta ta pagalve, palyginus su tuo senuko veidu ir zodziais, su jo tokiu bejegisku priklausymu nuo mano malones... Taip po truputi viskas ir eme man verstis. Nepasakyciau, kad ten, kur buvo mano nepripazistama liga - vien dziaugsmas siautetu. Ne. Bet viskas pasikeite. Viskas, nors is isores ziurint - nieko.

[violla]

Na va, vėl labanakt.. tik miegat ir miegat:))

[violla]

Va.. koks platus apskritas stalas, ir aš prisėsiu:) Ar vietos yra dar?:))