Mes, gal, vienatvės ir vienišumo sąvokų nepainiojame. Bet daugybė žmonių, taip, painioja. Tai ir susitarkim, kad kalbame apie vienišumą. Panašiai, dažnai painiojama prastumo ir paprastumo sąvokos.
Vienatvės kartais norisi, ji leidžia pabūti su savim. O tokių tetulyčių, močiučių ar diedukų, kaip aš sakau, ramybės oazių, negaliu nepastėbėti ir aš. Manau, kad tai genetika ir tikėjimas.
Neseniai pas mane buvo atėjusi tokia bobulytė 86 metų, tai pasakojo, kad kai ilgiau neužmiega, išgeria medaus šaukštelį ..ir iki ryto kūdikio miegu..Man, tai lyg balsas iš kosmoso..:) Apie jokius clonazepamus, kitus (-amus), nėra girdėjusi ir nebus..O gyvena viena bute.
