Sveiki,
mano artimieji nevisi ir žino apie mano sakykime negalią. Buvau ir pati nesuprantančių pusėj. Tik paskaitinėjus šitam forume, supratau, kad mano pirmas vyras turėjo kažką labai panašaus į nerimo priepuolius. Jam niekas nesugebėjo rasti ligos. O būdavo negali pabūti kaime, nepernešdavo audros, laidotuvių ir dar daug ko. Buvau pavargusi nuūo jo problemų, kartais atrodė, na galėtų pakentėti. Daugybę kartų keldavo mane naktį ir eidavom į ligoninės priimamajį. Pildavo jį šaltas prakaitas ir krėsdavo drebulys. Ir jis bijodavo mirti. Vaistų nevartojo.
Manau, kad nepakankamai jį supratau. Būdama šalia jaučiausi bejėgė ką nors padėti, pakeissti. Niekas nepadeda, ko besiimtum. Turėdama tokią patirtį, savo dabartinėm bėdom stengiuosi artimųjų neapkrauti.
