2015-07-02 07:07
Labas visiems ir visoms, sakiau - kol nepadarysiu, ka buvau uzisbrezus, tol cia neuzeisiu, tai jau padariau - dideli darba. Kazkaip dar labiau rdquo;stuburasrdquo; sustiprejo. Deje, nei del nerimo, nei del kitu ligu jau visai samprotauti nebesinori. Man atsitraukimas nuo viso to yra vienintelis gydymosi kelias, nes kaip raso Guru rdquo;stogas gali pavaziuotirdquo;. Bet kuo toliau, tuo labiau esu isitikinus, kad jis vaziuoja nuo tokio gilinimosi i kiekviena jausma ir pojuteli, kurie nuo domejimosi jais tiesiog tarpsta. Mes penime tuos viduje esancius nerimus, negerumus savo begaliniu demesiu jiems. Taip jie isikeroja ir jau nebezinia paskui - ar tu cia pats prisidirbai, ar tikrai esi kazkoks kitoks. Na, nepykit, cia mano nuomone, kuri man paciai padeda. Nebezinau, ka reiskia valanda sau, nezinau, ar visada padeda rdquo;reikiardquo;. Tiesiog manau, kad musu gyvenimas, kaip sakoma, vienkartinis ir laiko duota ne itin daug, tai ji galima isnaudoti tam, kad pasaulis butu grazesnis, o kai ji grazini, tvarkai, nuolat ka nors nuveikdamas, tai bent man gimsta pajautimas, kad kazkas yra neveltui sioje gyvenimo neaiskumo juroje. Kaip laikotes visi is esmes? Linkiu viesiems, kad butu gera, stipru ir sviesu!