Dėl gyvenimo prasmės ieškojimo, sutinku, su Šliogeriu. Bet anksčiau jis mąstė kitaip, tiksliau ieškojo ir prasmės, ir atsakymų. Gerai, kad sustojo, laiku. Sugebėjo sustoti. Bet visa to, įbrėžis, matos. O dėl kitų jo minčių ar nuostatų-drįščiau ginčytis. Tegul maudosi tie žmonės žiemą, jei jiems noris. Jokie jie ten kankiniai. Juk rūkyti irgi, bjauru, neskanu, bet jis rūko ir dar taip intensyviai: savam kambary, tualete. Aš lakstau prie kompanijos basa per žarijas, na ir ką-jokia čia kančia. Greičiau tai atrakcija, juoko dozė, nusiteikimas ar minčių programa. Be visa šito, žinoma, padai pasviltų, ir dar kaip.
Šiaip tai žinoma, didelė akademinė asmenybė.
