2015-11-16 10:11
kai darbo dienom bėgu su reikalais, tai sakau-na, savaitgalį bus gerai-pamiegosiu, ką nors gero širdžiai nuveiksiu, o ateina tas savaitgalis, tada vėl iškyla visokie REIKIA..diena sutirpsta su reikaliukais ir vėl vakaras, ir vėl nepailsėta taip, kaip įsivaizduoju-tikroje ramumoje, negalvojant, ką dar reikia padaryti.na, taip, einu pietus virti, ir taip jau vėluoju. ryte makalavaus su vienu reikalu į kitą rajoną..nusipirkau kelias geras knygas, taip noriu skaityti sau lovoje ramiai..bet kad kažkaip...dar reikia tą, dar reikia aną ir nėra dienos.vakar pasiėmiau psichoterapuetės Rudalevičienės knygą rdquo;Sužeistiejirdquo; , čia ji rašo savo pacientų istorijas.pagalvojau-betgi Lietuva maža, tuoj galima atsipaistyti, apie ką čia šneka, tai kas, kad vardai pakeisti...perskaičiau porą istorijų ir man pasirodė kažkaip banaliai.arba ji nemoka išreikšti kažko giliau, arba neturi, t. y. neįžvelgia.labai primityvūs,sakyčiau, tie jos vertinimai, apibendrinimai.o girdėjau, kad tai labai gera psichoterapeutė.na, kol pats gyvai nesusiduri, sunku įvertinti, žinoma.