depresijos gydymas

[Zita]

kokia muzika megstate? ir ar jusu kompas turi koloneles:D

[Zita]

ar galiu paklausti..koki darba Jus dirbate

[wirginija]

As negaliu keliauti. man vienai tai nera idomu, ypac, kai neturi savo tranpsorto priemones

[wirginija]

Mano mama niekada manes nemylejo, tai pastebejo jau ir svetimi zmones. jeigu jums papasakociau, kaip ji elgesi... Daug kartu norejau su ja pasikalbeti kaip dukra su mama, bet ji net nesileidzia i jokias kalbas, viska uzgozia jos kalbos apie broli, ti apie broli. Jis jos pasididziavimas, nors materialiai kol kas nuo jos priklausmas. Jis siemt baige Medicinos universtiteta, dirbs rezidenturoje. Jo drauge dabar kaip tik buvo mamos namuose, juos priėmė kaip labai šiltai, o manęs niekada taip nepriima. Kai tik nueinu pas ją į svečius, ji su manimi nekalba ir pasako man nutilti, kad nenori, jog aš jau issikalbeciau, nes esu per silpna tada, jei nesugebu nekreipti demesio i dalykus, kurie mane zeidzia. Arba dazniausiai sako, kad neturi laiko su manimi kalbetis, nes ziuri filma. Ji nera uzsiemusi namie, ji tik ziuri TV po darbo, pati su niekuo nebendrauja, uzsidariusi, todel as isejau is jos namu, nuo jos itakos, nes as nenoriu buti uzsidariusi nuo pasaulio... ji niekada nesuprato ir nemokejo man duoti meiles, ji mano, kad jei duodi vaikui valgyti, daiktu, tai taip ji myli, bet man reikejo bent karta per savaite, kad ji mane apkabinti, tik apkabintu, daugiau nieko ir dar paklaustu, kaip mans sekesi. Bet, patikekit, niekada to nebuvo. Kiek zinau, jos pacios jos mama nemylejo... gal ji nemokai kitaip elgtis?

[doppelgänger]

Va, pabendravau su draugu, paskambinom draugei bendrai į Angliją, paplepėjom, vis linksmiau. Dabar griusiu miegot, širdyj geriau.

[Zita]

na ar tikrai mama atstume..galbut ji turi neamzai rupesciu,visur skuba...JI supranta , kad esate savarankiska, taciau tos mamos tokios....visada rupinas, jaudinasi, nors mes kartais ir susibarame
esate visiskai jauna..jums tik 27..sakau tai visai jusu neramindama...nustebtumete suzinojusi, kad gal ne viena keistusi vietomis su jumis...gyvenate kol kas sau,niekas jusu nevarzo. Pvz galite leisti sau keliauti---ten zmones susipazista:)Esame zmones irkai jauciames liudni,iskaudinti, dazniausiai pergyvename manydame esantys vienisi...patikekit jus nesate tokia.tiesiog pervargote ar kas nors panasaus..

[wirginija]

pasakykit, kad as ne viena tokia... ir kodel taip jauciuosiu? ypac nesuprantu savo mamos... taip, as jau seniai savarankiska, esu simpatiska 27 metu jauna moteris, turiu gana normalu darba, pati save issilaikau, na bet kas yra, kad man nesiseka susirasti savi gyvenimo meiles ir apksritai as is nieko niekada negavau meiles sau, o pati visada imuosi iniciatyvos ka nors pasikviesti uzjausti, padeti... siandein mane atstume pati mama, as sedziu ir verkiu, negaliu uzmigti...

[Zita]

galime pasikalbeti

[zunda]

Kokie čia miestai, jei vienam krašte nusičiaudėjai, tai kitam rdquo;į sveikatą rdquo; pasako.:)
Ir būtų visai gerai, jei tiek metalo laužo nelakstytų po Lietuvą. Daugiau triukšmo nei važiavimo į parduotuvę kitoje kelio pusėje.

[wirginija]

Ka man daryti? maniau, kad esu pakankamai stipri, bet kad jau nebegaluiu ilgiau taip gyventi... niekas nesupranta, kas dedasi po mano veido kauke: as nenoriu issiduoti, kas jauciuosi klaikiai vienisa. Siandien supratau, kad esu niekam nereikalinga: nei savo mamai, tevo neturiu, nei broliui, draugu neturiu, yra pazistami, bet jiems giliai dzin, kaip as jauciuosi, niekada nesulauksi pagalbos is kitu, viena namie, visur, kosmaras... as isprotesiu nuo tos vienatves. neturiu su kuo pasikalbeti... siandiens specialiai su dviraciu nuvaziavau apie 50 km, labai pavargau, bet issikroviau siek tiek nuo patirto streso, dabar uz lango lyja, as sedziu cia prie atviro balkono savo bute visiskai viena su savo mintimis...
nei asraupsuota, nei atstumiantis ligonis ar pan., bet kodel as visada tokia vienisa? kodel man likimas taip gaili laimes ir meiles? gal kas ga;etu su manimi pasikalbeti? nors si vakara?