2015-10-18 04:10
F, ar jums tai įvyko po kažkokio įvykio, nusivylimo, praradimo? Ar šiaip iš niekur nieko. Na, sakykim , kažkoks baisus įvykis. Vis liūdite, liūdite, nežinote, kaip išspręsti problemą, jaučiatės aklavietėje. Ir taip tęsiasi mėnesį, metus...Smegenyse tos mintys tarsi prasigraužia tik tokį takelį ir jau kitokio nežino, nbegali pasukti iš to takelio. Taip išmoksta neuronai, taip atsitinka jau ląsteliu lygmeniu. Ir žmogus jau tarsi priklausomas nuo tokios nuotaikos, jis jau tarsi nori to, traukia. Sako, net įvykius ima pritraukti tokius-kažkas vis nesiseks, vis sutiksi žmones, kurie nuskriaus. Tiesiog taip ir pasidaro nelaimėliai, nevykėliai ir aukos, kurie tarsi užkoduoti. Iš to reikia išsimušti.Žinoma, fainai, kai koks nors įvykis tai pasuka-įsimyli pvz:)arba susižavi kokia rytų filosofija ir joje randi sau atsakymnus ir paguodą. Tiesiog pajudi tada iš mirties taško, pradedi judėti. Kaip jau čia ir rašiau-liga yra nustojus tekėti energija, pagijimas-cirkuliacija. Šiuo atveju žmogus sutojo savo skausme ir liūdesy, neranda išėjimo iš savo [problemos. Jei koją vieną sugibsuosi ir nejudinsi, ji greit nemokės vaikščioti. Taip ir čia. Reikia kažko, kas pajudintų sielą. Čia jau reikia vis ieškoti, jei likimas nieko savaime neatsiunčia. Nei vieno nemačiau pagijusio vaistais.Tai tik užsiliūliavimas, kuris daugeliui tinka visai. Arba jie geriami, kad būtum pasidėjęs pliusiuką, kad viską darau, kad pasveikčiau. Žinoma, psichozės atveju jie nuramina, bet laimės jie nesuteiks. Reikia ieškoti, kas pajudins-žmogus, idėja. Arba sąmoningai rdquo;gaudytirdquo; savo mintis, emocijas, sekti jas kaip medžiotojui ir keisti sąmoningai į kitas, kad mintys išmoktų smegenyse vaikščioti kitais takeliais. Iš pradžių tai reikia daryti labai sąmoningai, būti kaip sekliu morka, o paskui įsijungs automatiškai teigiamesnis į viską požiūris, atsiras jėgų ir nuotaikos ir po truputį galima pakeisti labai daug ką. taigi mano siūlymas-sąmonigai gaudyti ir šaudyti blogas mintis, neleisti joms būti šerimininkėms ir jas tuoj pat, kad ir iš pradžių dirbtinai keisti teigiamomis. O paskui tai pasidarys norma.ir nebereiks galvoti tiek apie save. Žinoma, kai esam geros būsenos-nei per euforiški, nei per liūdni, reikia daryti sprendimus-ką galima realiai keisti savo gyvenimuose išoriškai. Tai gali būti ir dideli esminiai dalykai, ir smulkmenos. Jei didelių neįveikiam, iš pradžių užteks smulkmenų. Man arodo taip. Nenusimink, F, aš irgi buvau F, bet dabar, nors jaučiu pašalą depresijos, bet jau esu gerokai stipresnė. Galbūt nulūšiu, galbūt, bet sau tokios minties neleidžiu. Atsibudau ryte, taip nieko nenoriu, viskas beprasmiška ir banalu. Tuoj pat tą mintį pasiunčiau velniop ir pasakiau sau, kad šiandien įveiksiu visus gręsiančius darbe nemalonumus, o štai vakare kaip bus faina....Būtinai susigalvok sau vieną darbą, kuris nemalonus, kurį turi įveikti(bus pasitenkinimo, kai įveiksi, atsiras stiprybės) ir vieną malonumą, kuriuos save apdovanosi. Tai toks atrodytų menkas žaidimas, bet jis padeda nuvyti beįsitaisiančias į sielą juodumas. O kai būsim stipresni, mes dar parodysim tam gyvenimui!:))
