2015-01-21 10:01
Taip aš irgi norėjau mirti , nes buvau nepatenkinta savo išvaizda, kūnu,buvau žiauriai nelaiminga vėliau , nes kentėjau nepagrįstas darbdavių pretenzijas, atrodydavo kokių velnių čia kankintis.Gėriau antidepresantus.
Deja kai išgirdau vėžio diagnozę , jau verkiau , iškenčiau siaubingą gydymą ir gėriau antidepresantus , kad noriu išgyventi.
Pasiskaitykit psichologinės literatūros apie tai , kad į gyvenimą reikia žiūrėti pozityviai.
Kada jau tikrai turi komandiruotę Anapilin , permastai buvusias problemas ir supranti, kad reikėjo gyventi kitaip, nesureikšminti smulkmenų,
jei negali jų išspręsti, tiesiog atsitraukti ,palaukti problemos sprendimo būdo.
Žūdytis dėl neištikimo žmogaus iš viso marazmas.Tai gal jo problema , kad nevertina žmonos.Ir iš viso kas pasakė, kad tai vienintelis žmogus pasaulyje,be kurio negalima gyventi.
Žūdytis dėl žmogaus , kuris yra be sąžinės ir nemyli žmonos , už ką jam tokia garbė? Be to kam reikalinga tokia nuosavybė? suplyšusius batus išmetam be gailesčio, tai kam reikalingas nusivalkiojęs vyras?
Ir nereikia norėti, kad gyvenimas apdovanotų viskuo , ko nori savo fantazijose.kiekvienam žmogui kažko trūksta, bet tai ne priežastis žūdytis.
O su savo gyvenimu elgtis egoistiškai negalima, juk yra artimieji, tėvai , kaip jiems po to gyventi po savižūdžio sudaužyta širdimi.